Skapiškio valsčius
55°53′š. pl. 25°12′r. ilg. / 55.89°š. pl. 25.20°r. ilg.
| Skapiškio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: 1861 – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Skapiškis |
 Rusijos imperija
| |
| Kauno gubernija | Zarasų apskritis (1861–1915) |
 Lietuva
| |
| Rokiškio apskritis (1919–1940) | |
 Trečiasis Reichas
| |
| Ostlandas | Rokiškio apskritis (1941–1944) |
 Sovietų Sąjunga
| |
| Lietuvos TSR | Rokiškio apskritis (1944–1946) Kupiškio apskritis (1946–1950) |
Skapiškio valsčius (rus. Скопишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Skapiškis, 1932 m. būstinė buvo Kalvarijos g. 6.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Įkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kupiškio rajonui (4 apylinkės) ir Pandėlio rajonui (3 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 2939 | 207 kiemai [2] | 3 seniūnijos | 39 | |
| 1923 m. (išsamiau) |
190 | 5610 | 1196 | 94 gyvenvietės [3] | |
| 1932 m. | 149 | 5819 | 7 seniūnijos [4] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) |
182 | 7 apylinkės [5] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[7] | Apylinkė, 1949 m.[8] |
|---|---|---|
| Biliūnai | Biliūnų seniūnija | Biliūnų apylinkė |
| Jaučiapievis | Jaučiupiuvio seniūnija | Jaučiapievio apylinkė |
| Laičiai | Laičių seniūnija | Laičių apylinkė |
| Laukeliai | Laukelių seniūnija | Laukelių apylinkė |
| Skapiškis | Skapiškio seniūnija | Skapiškio apylinkė |
| Tatkonys | Tatkonių seniūnija | Tatkonių apylinkė |
| Vaduvos | Vaduvų seniūnija | Vaduvų apylinkė |
| Iš viso: | 7 seniūnijos | 7 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1887 | Bajorai | Antanas Merkys, Lietuvos premjeras | 1955 |
| 1892 | Kreipšiai | Petras Gužas, karininkas | 1945 |
| 1893 | Laibiškiai | Stasys Pundzevičius, karininkas | 1980 |
| 1894 | Švedukalnis | Petras Kubiliūnas, karininkas | 1946 |
| 1898 | Žiogai | Jadvyga Kutkuvienė, dainininkė | 1984 |
| 1926 | Vėželiai | Leonas Kadžiulis, agronomas | |
| 1927 | Puožas | Alfonsas Merkys, botanikas | |
| 1927 | Šiliškiai | Edvardas Danilevičius, veterinaras | |
| 1929 | Čivai | Vytautas Merkys, istorikas | |
| 1933 | Eičionys | Julijonas Jonas Kaladė, fizikas | |
| 1936 | Vaduvos | Žymantė Jonuškaitė, skulptorė | 2001 |
| 1941 | Užumiškis | Rimantas Baleišis, zoologas | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 153 psl.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 25 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 260
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 661–669 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 63
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 664 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 669 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 64–65