Lietuvos gamtos draugija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Lietuvos gamtos draugija, 19601991 m. Lietuvos gamtos apsaugos draugija – visuomeninė mokslinė gamtos apsaugos organizacija, veikianti Vilniuje ir tęsianti prieškarinės Lietuvos gamtininkų draugijos, veikusios 19311944 m. Kaune, veiklą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos gamtos apsaugos draugija įsteigta Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo ir Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos iniciatyva. Steigiamoji konferencija įvyko 1960 m. lapkričio 22 d. Nors Draugija įkurta sovietmečiu, bet ji veikė iš esmės remdamasi d. J. Tumo-Vaižganto1921 m. balandžio 6 įkurtos Lietuvai pagražinti draugijos, prof. Tado Ivanausko Medžių sodinimo komiteto, įkurto 1923 m., taip pat 1931 m. veikusios Lietuvos gamtininkų draugijos tradicijomis ir turiniu. Lietuvos gamtos apsaugos draugijos veikla 1960–1967 metų laikotarpiu nepasižymėjo aktyvumu ir masiškumu – Draugijos skyriai ir būreliai dar tik kūrėsi miestuose, rajonuose, kolūkiuose, pramonės įmonėse, kultūros – švietimo įstaigose, neturėjo nė vieno etatinio darbuotojo, galinčio atlikti organizacinį bei koordinacinį darbą. Iš esmės Draugijos veikla pasikeitė po 1967 metų, kai Draugijos antrojoje konferencijoje pakartotinai Respublikinės tarybos pirmininku buvo išrinktas Botanikos instituto direktorius Karolis Jankevičius, o jo pavaduotoju (etatiniu), Gamtos apsaugos komiteto pirmininkui Viktorui Bergui rekomendavus, žurnalistas Juozas Stasinas, nuo 1963 metų dirbęs gamtosaugos viešinimo darbą Gamtos apsaugos komitete.

Vienijo apie 430 tūkst. narių, turėjo 4500 pirminių organizacijų. Veikė 15 komisijų – vandens apsaugos ir racionalaus naudojimo, dirvų apsaugos, miškų ir augalų apsaugos bei rekreacijos, gamtosaugos visuomeninės kontrolės, kraštovaizdžio apsaugos ir jo formavimo, oro apsaugos, kraštovaizdžio architektūros, gamtinės aplinkos sanitarijos, darbo su jaunaisiais draugijos nariais, teisinių ir ekonominių gamtosaugos problemų, darbo su aukštosiomis ir specialiosiomis vidurinėmis bei profesinėmis technikos mokyklomis, informacijos ir propagandos, taip pat gamtosaugos Liaudies universitetų respublikinė taryba. Draugijos veikla buvo derinama su vykdomosios valdžios struktūra, turėjo atitikti jos reikalavimus ir ideologiją. Ji buvo kreipiama racionaliau planuoti ir statyti pramonės įmones, stambius gyvulininkystės kompleksus, kad mažiau žalotų gamtinę aplinką. Tačiau daug ką rikiavo „iš viršaus“ besąlygiškai reguliuojanti programa. Prievartinė kolektyvizacija ir beatodairiška melioracija, industrializacija ne visada paisė gamtamokslinių ir agrarinio kultūrinimo kriterijų. Svarbų vaidmenį gamtosaugoje suvaidino Lietuvos gamtos apsaugos draugijos, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos bei Respublikinės turizmo tarybos mėnesinis žurnalas "Mūsų gamta", redaguojamas vyr. redaktoriaus Rimanto Budrio. Prasidėjus direktyvinei pertvarkai ir po jos tautiniam atgimimui draugija susiskaldė į keletą atskirų organizacijų. Senąjį vardą išlaikė Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje esantys skyriai. 1991 m. kovo 3 d. Šiauliuose įvyko penktasis Gamtos apsaugos draugijos suvažiavimas. Draugijos Tarybos prezidiumui pasiūlius, pakeistas ir draugijos pavadinimas. Ji tapo Lietuvos gamtos draugija.[1]

Draugija kasmet rengdavo mokslines ir praktines konferencijas, seminarus, rūpinosi gamtos paminklų apsauga, rengė aplinkos tvarkymo, želdinių kūrimo projektus. Rengė laikraščių ir žurnalų konkursus, televizijos ir radijo laidas, gamtos apsaugos konkursus tarp mokyklų, organizavo liaudies universitetų gamtos apsaugos fakultetus. Parengė leidinius: „Kol nevėlu…“ (1970 m.), „Gamta ir žmogus“ (1972 m.), mokomąją priemonę „Gamtos apsauga“, normatyvinių aktų rinkinį „Gamtos apsauga“ (abu 1976 m.).

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos gamtos draugija vienija aukštųjų mokyklų ir joms priklausančių institutų, Lietuvos mokslų akademijos ir kitų institucijų darbuotojus bei studentus. Veikia Trakų, Kauno, Mosėdžio ir kt. bendrijos. Draugijoje – 1631 narys (2006 m.). Draugija rengia konferencijas, simpoziumus, paskaitas, parodas, leidžia leidinius. Tikslas – ugdyti žmonių dorovę, aplinkosauginę sąmonę ir kultūrą, dalyvauti ekologinėse ekspertizėse, saugoti, remti ir skatinti gamtotyros, gamtonaudos ir gamtosaugos veiklą.[2]

Pirmininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas Gaigalas. Lietuvos gamtos draugijų visuomeninė veikla. Mokslas ir gyvenimas 2006 Nr. 11.
  2. Algirdas GaigalasLietuvos gamtos draugija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 220 psl.