Lazdijai
| Lazdijai | ||
|---|---|---|
| ||
 | ||
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |
| Gyventojų | 4 792 | |
| Plotas | 4,8 km² | |
| Tankumas | 998 žm./km² | |
| Altitudė | 126 m | |
| Pašto kodas | LT-67001 | |
 Vikiteka |
Lazdijai | |
Lazdijai – miestas Alytaus apskrityje, 52 km į pietvakarius nuo Alytaus, 7 km nuo sienos su Lenkija. Lazdijų rajono savivaldybės ir apylinkių seniūnijos centras, Lazdijų miesto seniūnija.
Yra paštas (LT-67001). Šalia miesto veikė Lazdijų-Aradnykų pasienio punktas.
Miesto gimtadienis – gegužės 17 d.
Istorija
Nuo Lazdijų 2 km į pietus yra Papalazdijų piliakalnis. 1532 m. Lazdijai minimi kaip valdovo dvaras ir Lazdijų seniūnija. Valdovas Žygimantas Augustas prie Lazdijos upelio paskyrė žemės plotą miestui kurtis, gyvenvietė minima nuo 1561 m. Apie 1560 m. pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, 1571 m. čia jau veikė pradinė mokykla. 1574 m. minima Lazdijų seniūnija. 1597 m. gegužės 17 d. karalius Zigmantas Vaza Lazdijams suteikė Magdeburgo teises, herbą ir turgaus bei prekymečių privilegiją – ši data laikoma Lazdijų gimtadieniu.
1795–1807 m. priklausė Prūsijai; mieste veikė Vygrių apskrities administracinės įstaigos. Apie 1800 m. čia buvo karališkasis Lazdijų dvaras. Miestą siaubė daug gaisrų – 1857 m., 1879 m., 1886 m., 1922 m., 1923 m. XIX–XX a. pradžioje buvo valsčiaus centras. 1908 m. įsteigtas „Žiburio“ draugijos skyrius. 1919–1941 m. Lazdijai buvo Seinų, 1941–1950 m. Lazdijų apskrities centras. 1920 m. iš Seinų atkelta „Žiburio“ gimnazija.
Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. ir 1944 m. Lazdijai labai sugriauti. Per nacių okupaciją 1941 m. lapkričio 3 d. Katkiškėje prie Lazdijų nužudyta 1500 miesto ir apylinkių žydų. Po Antrojo pasaulinio karo) apylinkėje veikė Lietuvos partizanų Tauro apygardos Šarūno rinktinės Lazdijų batalionas. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 186 miesto gyventojus.
1946 m. rugpjūčio 3 d. tapo apskrities pavaldumo miestu. Nuo 1950 m. Lazdijai – rajono centras. 1988 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų Sąjūdžio rėmimo grupė Veisiejuose surengė pirmąjį Lazdijų rajone gyventojų mitingą.
Po karo pastatytas gyvenamųjų namų kvartalas, universalinė parduotuvė, kavinė, yra Lazdijų ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, senelių namai, meteorologinė stotis. [2]
Lazdijų herbas atkurtas 1994 m. [3]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| 1532, 1574 m. | Lazdijų seniūnijos centras | ||
| XVIII a. – 1794 m. | Lazdijų vaitystės centras, Lazdijų seniūnijos centras | ||
| 1795–1807 m. | ? | Vygrių apskrities centras | Prūsija |
| XIX a. | Lazdijų valsčiaus centras | ||
| XX a. pradžia | Seinų apskritis | ||
| 1919–1941 m. | Seinų apskrities centras | ||
| 1941–1950 m. | Lazdijų apskrities centras | ||
| 1950–1953 m. | Lazdijų apylinkės centras | Lazdijų rajono centras | Kauno sritis |
| 1953–1995 m. | |||
| 1995– | Lazdijų miesto seniūnija, Lazdijų seniūnijos centras | Lazdijų rajono savivaldybės centras | Alytaus apskritis |
Pavadinimo kilmė
Lazdijų miesto pavadinimas kilo pagal upelį, kuris teka pro miestą – Lazdiją (kitas Raišupio upelio vardas). Tačiau nėra aišku, kaip atsirado Lazdijos pavadinimas. Manoma, kad Raišupio pavadinimas yra jotvingiškas ir buvo susijęs su žodžiu riešutas; kadangi Lietuvoje riešutai auga ant lazdynų, todėl tikriausiai ir atsirado upelio pavadinimas Lazdija (vadinama ir Lazda).
Architektūra
Lazdijų planas spindulinis, centre yra stačiakampė aikštė, kiek į pietus – miesto parkas. Svarbiausi statiniai:
- Pseudobazilikinė dvibokštė Lazdijų Šv. Onos bažnyčia, pastatyta 1895 m. (archit. E. Lipskis).
- Stačiatikių cerkvė.
- Nepriklausomybės, pastatytas 1938 m., atstatytas 1990 m.,
- Paminklas Lazdijų rajono rezistentams ir kitų okupacijų aukoms atminti, pastatytas 1993 m. (skulpt. Jurgis Nevulis).
- 5 km į vakarus išliko XIX a. Aštriosios Kirsnos dvaras.
- Lazdijų krašto muziejus, įkurtas 1995 m. ir jo padaliniai: Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais“ ir Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus.
miesto kapinės, evangelikų liuteronų senosios kapinės, žydų genocido aukų kapinės, sovietinių karių kapinės.
Kultūra, švietimas
Lazdijuose yra M. Gustaičio gimnazija, du darželiai-mokyklos („Kregždutė“ ir „Vyturėlis“), meno mokykla, dvi bibliotekos, rajono ugdymo ir globos centras „Židinys“, kultūros, švietimo, verslo informacijos, kūno kultūros ir sporto, turizmo informacijos centrai, kultūros namai, sporto klubas „Sakalas“ ir kiti klubai,
Leidžiami laikraščiai: „Dzūkų žinios“ (nuo 1995 m.), „Ryto žvaigždė“ (nuo 1996 m.), „Lazdijų reklama“ (nuo 2001 m.).
Gyventojai
 | |||||||
| 1800 m. | 1896 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 1 517 | 3 151 | 2 538 | 2 364 | 3 109 | 3 842 | ||
| 1974 m. | 1976 m.[4] | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2006 m. | ||
| 4 100 | 4 300 | 4 364 | 5 485 | 5 140 | 4 914 | ||
| |||||||
| |||||||
Žymūs žmonės
- Lazdijų mokykloje direktoriumi dirbo pedagogas ir poetas Motiejus Gustaitis (1870–1927). Palaidotas miesto kapinėse.
- Lazdijuose 1928–1931 m. mokytojavo poetė Salomėja Nėris (1904–1945). Išlikęs namas, kuriame ji gyveno – tas pats, kuriame lig tol gyveno jau miręs M. Gustaitis. Dabar šiame name yra Lazdijų krašto muziejus, o jame − S. Nėriai skirta ekspozicija.
Lazdijuose gimė:
- Ignas Albavičius (1890–1970), JAV lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas
- Leonas Zmirskas (1920–1997), teatro ir kino aktorius
- Valentina Karatajūtė-Talimaa (g. 1930), geologė, paleontologė
- Leonas Povilas Lingaitis (g. 1938), inžinierius mechanikas.
- Bitė Vilimaitė (g. 1943), rašytoja
- Eimantas Skrabulis (g. 1965), lengvaatletis
- Arūnas Valinskas (g. 1966), TV laidų, šou bei renginių vedėjas, politikas
- Asta Černiauskienė (g. 1970), Leipalingio pagrindinės mokyklos direktorė
- Marijonas Mikutavičius (g. 1971), žurnalistas, aktorius, televizijos laidų vedėjas
Ekonomika
XX a. ketvirtame dešimtmetyje Lazdijuose veikė 4 bankai ar jų skyriai, žemės ūkio kooperatyvas, pieninė, 3 malūnai, amatininkų dirbtuvės, lentpjūvė, elektrinė. 1960 m. įkurtas Kauno „Baltijos“ siuvimo gamybinio susivienijimo cechas, dab. bendrovės „Kauno Baltija“ Lazdijų siuvimo baras. Yra statybų bendrovė „Lazdista“.
Geografija
Per Lazdijus į Rimiečio ežerą teka Raišupio upelis, į pietus yra Baltajo ežeras, įrengtas pliažas. 3 km į šiaurės rytus yra Metelių regioninis parkas. Į pietvakarius nuo miesto įsikūręs Lazdijų kaimas.
1969 m. kovą užfiksuotas rekordinis Lietuvoje įšalas – 145 cm.
Miestų partnerystė
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 Лоздзее. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 17А (34) : Ледье — Лопарев. С.-Петербургъ, 1896., 913 psl. (rus.)
- ↑ Lazdijai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 637 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=5298
- ↑ Lazdijai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 494
Literatūra
- Lazdijai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 476 psl.
- Lazdijų kraštas: žmogui gera gamtoje: fotografijų albumas (sud. Zenonas Kamarūnas). – Lazdijai: Lazdijų turizmo informacijos centras, 2007. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-755-11-1
- Lazdijų krašto tradicinės kultūros vertybių sąvadas / Lazdijų krašto muziejus (sud. Daina Pledienė). – Kaunas: Spalvų kraitė, 2007- .
- D. 1.: Mane mačiutė taip išmokė. – 2007. – 119 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-411-54-3
- D. 2: Mane dziedulis taip išmokė. – 2010. – 120 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-921-11-0
- Lazdijų ir Punsko krašto žavesys: albumas / Lazdijų turizmo informacinis centras (sud. Zenonas Kamarūnas). – Kaunas: Arx Baltica, 2010. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-39-105-0
| ||||||||||||||
