Kučiūnai
- Apie kaimą Varėnos rajone žr. Kučiūnai (Varėna).
| Kučiūnai | ||
|---|---|---|
  Kučiūnai |
||
| 54°07′37″š. pl. 23°31′12″r. ilg. / 54.127°š. pl. 23.520°r. ilg.Koordinatės: 54°07′37″š. pl. 23°31′12″r. ilg. / 54.127°š. pl. 23.520°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Lazdijų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Kučiūnų seniūnija | |
| Gyventojų | 213 | |
 Vikiteka |
Kučiūnai | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kuciuny[2] | |
Kučiūnai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybėje, 10 km į pietus nuo Lazdijų, į vakarus nuo Galsto ežero, 2,5 km nuo sienos su Lenkija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Per kaimą teka Zapsio intakas Alna, praeina kelias 2510 Lazdijai–Kučiūnai–Veisiejai . Kaime stovi Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčia, yra parduotuvė, kapinės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istoriniuose šaltiniuose Kučiūnai pirmą kartą paminėti 1685 m. XIX a. pab. kaimas priklausė Seinų apskrities Alnų valsčiui, veikė pradinė mokykla.[3] 1907 m. įkurta parapija. 1938 m. pradėta statyti Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčia, užbaigta (architektas Algimantas Mikėnas) ir pašventinta 1996 m. 1918 m. įsteigta pradžios mokykla, vėliau uždaryta, 1930–1945 m. pradžios mokykla, 1945–1999 m. septynmetė, nuo 1999 m. Kučiūnų pagrindinė mokykla. Pokario metais apylinkėse veikė Dainavos apygardos, Šarūno partizanų rinktinės partizanai.
1950–1995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1950 m. įkurta biblioteka, 1959 m. kultūros namai, medicinos punktas, paštas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. pabaiga | Alnų valsčius | Seinų apskritis |
| –1950 m. | Lazdijų valsčius | Lazdijų apskritis |
| 1950–1954 m. | Kučiūnų apylinkės centras | Veisiejų rajonas |
| 1954–1959 m. | Gudelių apylinkė | |
| 1959–1963 m. | Lazdijų rajonas | |
| 1963–1967 m. | Miškinių apylinkė | |
| 1967–1995 m. | Kučiūnų apylinkės centras | |
| 1995– | Kučiūnų seniūnijos centras | Lazdijų rajono savivaldybė |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1827 m. | 1886 m. | 1888 m.[4] | 1923 m.sur.[5] | 1959 m.sur.[6] | 1970 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 92 | 531 | 527 | 327 | 237 | 243 | ||
| 1979 m.sur.[8] | 1985 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | ||
| 234 | 234 | 235 | 274 | 273 | 213 | ||
| |||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Vytautas Bendoravičius, karo gydytojas, pulkininkas leitenantas.
Šnekta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kučiūnų šnekta priklauso pietų aukštaičių tarmei. Ji yra išsamiai aprašyta 2006 m. išleistame leidinyje „Kučiūnų krašto šnektos tekstai“ (autorė Asta Leskauskaitė).
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kučiūnų parapijos istorija (sud. Lina Pileckienė). – Alytus: Albagrafija, 2007. – 40 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-639-12-1
- Kučiūnų krašto šnektos tekstai (sud. Asta Leskauskaitė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. – 428 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 978-9955-704-19-5
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ Kuciuny. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 840 psl. (lenk.)
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kučiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 232 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Kučiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 417
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kučiūnai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 493 psl.
- Kučiūnų parapijai 100 metų[neveikianti nuoroda]
| ||||||||||||||
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
LAZDIJAI – 10 km Miškiniai – 4 km |
| |||||||||
| SEINAI – 14 km |
|
VEISIEJAI – 12 km | |||||||||
