Kučiūnai
 |
||
|---|---|---|
  Kučiūnai
|
||
| Koordinatės | 54°07′41″N 23°31′19″E / 54.128°N 23.522°EKoordinatės: 54°07′41″N 23°31′19″E / 54.128°N 23.522°E | |
| Apskritis |  Alytaus apskritis |
|
| Savivaldybė | Lazdijų rajono savivaldybė | |
| Seniūnija | Kučiūnų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 274 (2001 m.) | |
 Vikiteka: |
KučiūnaiVikiteka | |
- Apie kaimą Varėnos rajone žr. Kučiūnai (Varėna).
Kučiūnai – kaimas Lazdijų rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio Lazdijai – Ivoškai, 10 km į pietus nuo Lazdijų, į vakarus nuo Galsto ežero, 2,5 km nuo sienos su Lenkija. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Yra paštas (LT-67047).
Turinys
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Per kaimą teka Zapsio intakas Alna.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] |
|||||||||||
 |
LAZDIJAI – 13 km Miškiniai – 4 km |
|
|||||||||
| SEINAI – 14 km |
|
VEISIEJAI – 13 km | |||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Istoriniuose šaltiniuose Kučiūnai pirmą kartą paminėti 1685 m. 1907 m. įkurta parapija. 1938 m. pradėta statyti Kučiūnų Šv. Kazimiero bažnyčia, užbaigta (architektas Algimantas Mikėnas) ir pašventinta 1996 m. 1918 m. įsteigta pradžios mokykla, vėliau uždaryta, 1930–1945 m. pradžios mokykla, 1945–1999 m. septynmetė, nuo 1999 m. Kučiūnų pagrindinė mokykla.
1950–1995 m. apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1950 m. įkurta biblioteka, 1959 m. kultūros namai, medicinos punktas, paštas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1950-1995 m. | Kučiūnų apylinkės centras |
| nuo 1995 m. | Kučiūnų seniūnijos centras |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 |
||||||||||
| 1886 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur.[3] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1985 m.[4] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2005 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 531 | 327 | 237 | 243 | 234 | 234 | 235 | 274 | 264 | ||
|
||||||||||
Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaime gimė:
- Vytautas Bendoravičius, karo gydytojas, pulkininkas leitenantas.
Šnekta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kučiūnų šnekta priklauso pietų aukštaičių tarmei. Ji yra išsamiai aprašyta 2006 m. išleistame leidinyje „Kučiūnų krašto šnektos tekstai“ (autorė Asta Leskauskaitė).
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kučiūnų parapijos istorija (sud. Lina Pileckienė). – Alytus: Albagrafija, 2007. – 40 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-639-12-1
- Kučiūnų krašto šnektos tekstai (sud. Asta Leskauskaitė). – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007. – 428 p.: iliustr. + 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM). – ISBN 978-9955-704-19-5
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Lenkų okupuoto Seinų krašto žemėlapis tarpukaryje 1929 m.
- ↑ Kučiūnai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 232 psl.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Kučiūnai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 417 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kuciuny Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom IV, psl. 840 (lenk.)
- Kučiūnai. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 493 psl.
- Kučiūnų parapijai 100 metų
Aštrioji Kirsna | Avižieniai | Kapčiamiestis | Krosna | Kučiūnai | Lazdijai | Noragėliai | Rudamina | Seirijai | Šeštokai | Šventežeris | Teizai | Veisiejai
