Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio BRIAI)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas – mokslinius tyrimus atliekantis Klaipėdos universiteto fakulteto lygmens padalinys. Įkurtas 2003 m. buvusio Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro, veikusio nuo 1992 m., pagrindu. Iniciatoriai Alvydas Nikžentaitis ir Vladas Žulkus.

Instituto padalinyje Evangeliškosios teologijos centre įsteigta Klaipėdos evangelijos koplyčia, kurioje vyksta evangelikų reformatų parapijos pamaldos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro darbuotojai savo mokslinėje veikloje daugiausia dėmesio skyrė tirti Vokiečių ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykius viduramžiais, šių valstybių visuomenių raidą, vokiečių ir lietuvių santykių Prūsijos Lietuvoje istoriją, atskleisti XX amžiaus politines ir socialines peripetijas, kurias patyrė buvusios Rytų Prūsijos teritorijos, istorinio Žemaitijos regiono praeitį. Buvo atliekami Klaipėdos, Palangos ir kitų regiono miestų ir miestelių istoriniai ir archeologiniai tyrimai, analizuotos Kaliningrado srities ir buvusios Rytų Prūsijos istorinės problemos.

Bendradarbiaujant su Lenkijos mokslininkais, Istorijos centre buvo pradėta plėtoti Lietuvoje nauja mokslinių tyrimų sritis – povandeninė archeologija. Bendradarbiaujant su Nordostdeutsches Kulturwerk institutu Liuneburge, Klaipėdoje buvo pradėtas kaupti miesto istoriniams tyrimams reikalingas archyvas, Nidoje įsteigtas Thomo Manno kultūros centras, kaip įvairių tautų kultūrinio dialogo vieta.

Centro veiklą 1992–2003 m., atsižvelgdama į istorinių tyrimų prioritetus Baltijos jūros regione, koordinavo iš Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos ir Švedijos mokslininkų sudaryta Mokslo taryba, kuriai 1993–1999 m. vadovavo dr. Eckhard Matthes, vėliau prof. Udo Arnold.[1]

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institutas telkia mokslininkus, kurie, taikydami įvairių mokslo krypčių teorijas ir metodologijas, analizuoja visuomenių ir kultūrų kaitą priešistorės ir istorinių laikų Baltijos jūros regione.[2]

Institute vykdomi moksliniai tyrimai orientuojami tokiomis kryptimis:

Tyrinėjama problematika atsiskleidžia serijiniuose instituto leidiniuose: Acta Historica Universitatis Klaipedensis (19932012 m. išleisti 25 tomai, vyr. red. dr. Silva Pocytė) bei Archaeologia Baltica (20062011 m. leistas bendrai su Lietuvos istorijos institutu, vyr. red. habil. dr. Vladas Žulkus), instituto mokslo darbuotojų monografijose, organizuotų konferencijų medžiagos rinkiniuose.

Institutas bendradarbiauja su Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos, Rusijos, Latvijos, Švedijos, JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Danijos mokslinėmis institucijomis, tyrinėtojais bei muziejais. Institutas turi specializuotą istorinės ir archeologinės literatūros biblioteką, kurioje sukaupta 26 tūkst. vnt. leidinių. Instituto mokslininkai dalyvauja universiteto studijų procese, dėsto trijų pakopų istorijos specialybės, archeologijos specializacijos ir kt. specialybių studentams, vadovauja jų moksliniams darbams.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]