Juozas Jurginis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Juozas Jurginis
Gimė 1909 m. vasario 5 d.
Vikonys, Anykščių valsčius
Mirė 1994 m. liepos 5 d. (85 metai)
Vilnius
Tėvas Mataušas Jurginis
Motina Marijona Doftertaitė
Sutuoktinis (-ė) Stasė Leknickaitė-Jurginienė
Vaikai Julius Jurginis
Veikla istorikas, spaudos bendradarbis, komunistinis veikėjas
Partija 1928 m. LKP,
1957 m. SSKP
Alma mater 1946 m. Vilniaus universitetas
Juozas Jurginis (trečias iš kairės) Globkės teisme. VDR, 1963-07-08

Juozas Jurginis (1909 m. vasario 5 d. Vikonyse, Anykščių valsčius – 1994 m. liepos 5 d. Vilniuje) – Lietuvos istorikas, akademikas, spaudos bendradarbis, komunistinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19181921 m. mokėsi Anykščių pradžios mokykloje, 1921–1925 m. Anykščių vidurinėje mokykloje, 1925–1928 m. Ukmergės gimnazijoje, iš kurios 1928 m. buvo pašalintas už prokomunistinės krypties moksleivių žurnalo „Jaunystės akordai“ leidimą. Nuo 1928 m. toliau mokėsi Panevėžio gimnazijoje, baigiamuosius egzaminus išlaikė Rokiškio gimnazijoje. 1929 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultetą. 1929–1934 m. suimtas ir kalintas Šiaulių kalėjime. 1934–1935 m. atliko karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1935–1937 m. tęsė studijas universitete, bet jų nebaigė.

Už dalyvavimą antivalstybinėje studentų veikloje 1937 m. Kauno karo komendanto nubaustas ir atliko bausmę Pravieniškių durpyne. 1934 m. pradėjo bendradarbiauti spaudoje, rašė į leidinius „Lietuvos žinios“, „Kultūra“, „Karys“, „Dienovidis“ ir kt., rengė kariuomenės pusvalandžius Kauno radiofone. [1][2]

1926–1928 m. LKJS, 1928–1940 m. LKP narys. 1937 m. LKP CK pavestas, apsigyveno Stokholme (Švedija) kaip laikraščio „Lietuvos žinios“ užsienio korespondentas. 1937–1939 m. studijavo Stokholmo aukštosios mokyklos Humanitariniame fakultete, tarpininkavo LKP ryšiams su Zigmu Angariečiu Maskvoje palaikyti. Tuo pačiu metu „Lietuvos žiniose“ ir „Dienovydyje“ O. Breivės slapyvardžiu spausdino antibolševikines publikacijas. 1939 m. balandžio-gruodžio mėn. JAV rinko aukas komunistų veiklai Lietuvoje. 1940 m. pradžioje vėl gyveno Stokholme.

Po Lietuvos okupacijos prisidėjo perimant likviduojamos Užsienio reikalų ministerijos turtą. 1940 m. birželio-rugpjūčio mėn. LSSR užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius, 1940 m. pabaigoje – 1941 m. birželio mėn. – Meno reikalų valdybos viršininko pavaduotojas. 1940 m. pabaigoje – 1941 m. pradžioje – lietuvių repatriacijos iš Klaipėdos ir Suvalkų kraštų komisijos sekretorius. Vokietijos okupacijos metais gyveno Vilniuje, dirbo „Lietūkyje“. 1943 m. rugpjūčio mėn. suimtas, gestapo tardytas. 19441945 m. buvo komisijos okupacijos padariniams LSSR nustatyti narys.

1945–1948 m. Mokslų akademijos bibliotekos direktorius. 1945 m. gruodžio mėn. – 1946 m. sausio mėn. su Povilu Pakarkliu Karaliaučiuje ir jo apylinkėse ieškojo ir parvežė į Vilnių svarbios lituanistinės medžiagos. 1946 m. eksternu baigė Vilniaus universitetą. 19471949 m. Vilniaus dailės instituto dėstytojas, Meno istorijos katedros vedėjas. 1948 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją.

1948–1951 m. ir 19561972 m. Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, 1951–1956 m. dėl ideologinių priežasčių pažemintas pareigose iki jaunesniojo mokslinio bendradarbio. 1950–1972 m. dėstė Vilniaus universitete, 1958 m. docentas, 1968 m. profesorius. 19601980 m. Istorijos instituto Feodalizmo istorijos sektoriaus, 1980–1984 m. skyriaus vadovas, 1984–1991 m. vyr. mokslinis bendradarbis-konsultantas. 1963 m. apgynė istorijos mokslų daktaro disertaciją „Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje“. Disertacijos pagrindu išleistas veikalas laikomas vienu didžiausių Lietuvos istorijos mokslo pokario metais pasiekimų.

„Lietuvos TSR istorijos šaltiniai“ (t. 1, Vilnius, 1955) „Lietuvos TSR istorija“ (t. 1-4, Vilnius, 1957–1975; „Lietuvos TSR istorija nuo seniausių laikų iki 1957 metų“, Vilnius, 1958) redakcinių kolegijų narys. Su kitais parašė Lietuvos istorijos vadovėlių mokykloms (1957–1973 m.). 19601976 m. SSRS-VDR draugystės draugijos Lietuvos skyriaus prezidiumo pirmininkas. Nuo 1968 m. LSSR mokslų akademijos tikrasis narys. JAV Nacionalinės geografų draugijos narys. Pokario metais istorijos, kultūros klausimais rašė žurnale „Mokslas ir gyvenimas“, savaitraštyje „Literatūra ir menas“ ir kt. leidiniuose. Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos vyriausiosios redakcijos narys ir tos enciklopedijos istorijos skyriaus LSSR istorijos sektoriaus vadovas. [3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Labas rytas: vadovėlis Amerikos lietuvių jaunimui. – Brooklyn, N.Y.: Lietuvių darbininkų susivienijimas, 1939. – 96 p.
  • Reakcinis bažnytinių jurisdikcijų vaidmuo Vilniaus istorijoje. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1951.
  • Kaip bažnyčia Lietuvoje gynė išnaudotojų interesus. – Vilnius, 1954. – 48 p.
  • Vilnius – Tarybų Lietuvos sostinė: LTSR 15 metų jubiliejui. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 17 p.
  • Kauno įgulos kareivių sukilimas 1920 metais. – Vilnius, 1955. – 71 p.
  • Lietuvos TSR istorijos šaltiniai. T. 1: Feodalinis laikotarpis. – Konstantinas Jablonskis, Juozas Jurginis, Povilas Pakarklis, Juozas Žiugžda. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1955. – 613 p.
  • Vilnius – Tarybų Lietuvos sostinė / Juozas Jurginis, Vladislavas Mikučianis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. – 173 p.: iliustr.
  • Kazimieras Lyščinskis – ateizmo pradininkas Lietuvoje. – Vilnius, 1957. – 52 p.
  • Lietuvos TSR istorija: vadovėlis vidurinėms mokykloms. – Kaunas: Valstybinė pedagoginės literatūros leidykla, 1957. – 173 p.: iliustr.
  • 1905 m. revoliucijos įvykiai Vilniuje. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. – 147 p.: iliustr.
  • Pasėdžiai ir jų reikšmė Lietuvos valstiečių feodalinių prievolių istorijoje. – Vilnius, 1958. – 18 p.
  • Šiurpus Lietuvos istorijos puslapis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1958. – 78 p.
  • Lietuvos meno istorijos bruožai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1960. – 492 p.: iliustr.
  • Aušros vartai. – Vilnius: Valstybinė polititinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960. – 44 p.: iliustr.
  • Baudžiavos įsigalėjimas Lietuvoje. – Vilnius: Valsybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962. – 342 p.
  • Mikalojus Katkus. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 281 p.: iliustr.
  • Lietuvių karas su kryžiuočiais: straipsnių rinkinys (redagavo). – Vilnius: Mintis, 1964. – 354 p.: iliustr.
  • Renesansas ir humanizmas Lietuvoje. – Vilnius: Vaga, 1965. – 286 p.
  • Lietuvos TSR istorijos bruožai (redagavo). – Kaunas: Šviesa, 1965. – 142 p.
  • Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius / Mykolas Lietuvis (vertė Ignas Jonynas, parengė). – Vilnius: Vaga, 1966. – 137 p.
  • Gedimino laiškai (parengė Vladimiras Pašuta ir I. Štal, ats. red. Juozas Jurginis, vertė M. Ročka). – Vilnius, 1966.
  • Kazimiero teisynas (1468 m., Acta historica Lituanica, I, vertė Augustinas Janulaitis ir Juozas Jurginis). – Vilnius: Mintis, 1967. – 34 p.
  • Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos / Juozas Jurginis, Vytautas Merkys, Adolfas Tautavičius. – Vilnius: Mintis, 1968. – 394 p.
  • Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus / Jonas Lasickis, paruošė Juozas Jurginis. – Vilnius: Vaga, 1969. – 100 p.
  • Nansenas: biografinė apysaka. – Vilnius: Vaga, 1969. – 223 p.: iliustr.
  • Istorija ir poezija: kultūros istorijos etiudai. – Vilnius: Vaga, 1969. – 344 p.
  • Lietuvos TSR istorija: VII–IX klasėms. – Kaunas, 1970. – 107 p.: iliustr.
  • Legendos apie lietuvių kilmę. – Vilnius: Vaga, 1971. – 198 p.
  • Lietuvos pilys (ats. red. Juozas Jurginis, dail. Kostas Katkus). – Vilnius: Mintis, 1971. – 304 p.: iliustr.
  • Lietuvos TSR istorija: mokymo priemonė VII–IX klasėms. – Kaunas, 1972. – 109 p.: iliustr.
  • Pagonybės ir krikščionybės santykiai Lietuvoje. – Vilnius: Mintis, 1976. – 126 p.: iliustr.
  • Pasmerkimas: pasakojimas apie Kazimierą Liščinkskį. – Vilnius: Vaga, 1976. – 150 p.
  • Lietuvos pramonė ikisocialistiniu laikotarpiu / Kazimieras Meškauskas, Malvina Meškauskienė, V. Puronas, Juozas Jurginis. – Vilnius: Mintis, 1976. – 477 p.: iliustr.
  • Lietuvos valstiečių istorija: nuo seniausių laikų iki baudžiavos panaikinimo. – Vilnius: Mokslas, 1978. – 249 p.
  • Lietuvos kultūros istorijos bruožai (feodalizmo epocha iki aštuoniolikto amžiaus) / Juozas Jurginis, Ingė Lukšaitė. – Vilnius: Mokslas, 1981. – 344 p.: iliustr.
  • Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) / Juozas Jurginis, Algirdas Šidlauskas. – Vilnius: Mokslas, 1983. – 224 p.: iliustr.
  • Medininkų pilis. – Vilnius: Mintis, 1984. – 47 p.: iliustr.
  • Istorija ir kultūra: kultūros pažangos apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1984. – 229 p.
  • Kankiniai ir šventieji: legendos ir tikrovė. – Vilnius: Mintis, 1984. – 69 p.
  • Raganų gaudymo šimtmetis. – Vilnius: Mokslas, 1984. – 164 p.
  • Lietuvos krikštas: feodalinės visuomenės socialinės ir kultūrinės raidos studija. – Vilnius: Mokslas, 1987. – 330 p.
  • Kelionių novelės. – Vilnius: Vaga, 1988. – 436 p.
  • Kraštas ir žmonės: Lietuvos geografiniai ir etnografiniai aprašymai (XIV–XIX a.) / Juozas Jurginis, Algirdas Šidlauskas. – 2-asis leidimas. – Vilnius: Mokslas, 1988. – 262 p.: iliustr. – ISBN 5-420-00168-3
  • Tėvynės pažinimas: istorijos apybraižos. – Kaunas: Šviesa, 1989. – 215 p. – ISBN 5-430-00538-X
  • Livonijos kronikos / Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė (iš lotynų k. vertė ir parengė Juozas Jurginis). – Vilnius: Mokslas, 1991. – 222 p. – ISBN 5-420-00466-6
  • Lietuvių epas: didvyriai, karvedžiai, kunigaikščiai (dail. Aušra Lisauskienė). – Kaunas: Šviesa, 1992. – 189 p.: iliustr. – ISBN 5-430-01363-3
  • Susitikimas tėvų namuose: gyvosios istorijos reportažas. – Vilnius: Baltijos spaudos ir prekybos b-vė, 1999. – 120 p. – ISBN 9986-964-01-6
  • Gedimino palikuonė – Švedijos karalienė: LDK saulėlydžio studija. – Vilnius: Briedis, 2009. – 111 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-26-260-2

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1958 m. LSSR valstybinė premija
  • 1965 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
  • 1969 m. LSSR valstybinė premija
  • 1981 m. LSSR valstybinė premija

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=144
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 198 psl.
  3. Vytautas Merkys ir kt. Juozas Jurginis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 157-158 psl.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos istorijos legenda: akademikas Juozas Jurginis (sud. Jonas Rudokas). – Vilnius: Gairės, 2011. – 330 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-759-52-2