Karvidė

Šiuolaikinė karvidė

Mechanizuotai šeriamos karvės

Karvidė – tvartas, skirtas laikyti karvėms. Taikomi du karvių laikymo tvarte būdai: saitinis (pririštos karvės) ir besaitis (palaidos karvės). Karvės tvarte išskirstomos pagal panašios fiziologijos grupes: melžiamų, užtrūkusių, besiveršiuojančių. Dar gali būti skirstomos pagal apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą. Gyvuliai laikomi apšiltintuose, šaltuose arba pusšilčiuose tvartuose. Karvių guoliavietės kreikiamos arba išklojamos specialiais paklotais.

Įranga

Šiuolaikinė karvidžių įranga yra sudėtinga, galinti stebėti ir padėti kontroliuoti karvių bandos sveikatos būklę, aktyvumą, rują, produktyvumą. Karvidės, be pagrindinių gyvulių laikymo patalpų, turi ir kitos paskirties erdves. Jose būna įrengti pieno surinkimo blokai su šiuolaikiniais melžimo įrenginiais. Saitinio laikymo patalpose atsiranda kliūčių naujausiai melžimo įrangai naudoti, melžimas užima daugiau laiko. Palaido laikymo tvartuose melžimui įrengiamas atskiras pastatas arba priestatas. Iš lauko, pagal karvidės išilgines sienas įrengiami diendaržiai, aptarnavimo paskirties statiniai (pašarų saugyklos, mėšlidės, inžineriniai įrenginiai, buitinės ir veterinarinės patalpos). Aplink karvidę nustatyta sanitarinė apsauginė zona.

Tendencijos

Karvių fermos dydis priklauso nuo turimo aplink žemės naudmenų ploto. Karvidės plotas apskaičiuojamas pagal numatomų laikyti karvių kiekį. Rekomenduojama skaičiuoti, kad 100 kg gyvo svorio turėtų būti skirta 7 kub. m patalpos erdvės. Pasaulyje sparčiausiai plinta didelės karvių fermos kuriose laikoma 300-600 karvių, kompleksas gali susidaryti iš kelių tvartų. Tvartai statomi šalto tipo ir dažniausiai iš medinių konstrukcijų. Guoliavietės nekreikiamos, karvės guli ant paklotų, įrengiamos kuo dažnesnį melžimą užtikrinančios sistemos. Karvės laikomos palaidai.