Vorkuta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Vorkuta
Воркута
            
Tipiškas daugiabutis Vorkutoje
Laiko juosta: (UTC+4)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Respublika Komijos Respublika Komija
Rajonas Vorkutos rajonas
Gyventojų (2010) 70 551
Plotas 29,73 km²
Tankumas (2010) 2 373 žm./km²
Altitudė 180 m
Vikiteka Vorkuta

Vorkuta (rus. Воркута) – miestas šiaurės vakarų Rusijoje, Komijos respublikoje, prie Vorkutos upės.[1] 87,1 tūkst. gyventojų (2001). Yra geležinkelio stotis, oro uostas. Veikia dramos ir lėlių teatrai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1922 m. Vorkutos apylinkėse pradėta akmens anglių ir naftos paieška.

1931 m. įkurta pirmoji gyvenvietė, pavadinta Rudnyku. 1931 m. gegužės mėn. iš Uchtos lagerių atsiųsti 43 politiniai kaliniai, pradėję statybas. O 1933 m. pabaigoje čia perkelta 3,7 tūkst. nuteistųjų, pradėjusių plataus mąsto statybas. Iki 1934 m. pavasario jų liko vos 54. Vėlesniais metais represijos stiprėjo ir nuteistųjų darbo dėka išaugo angliakasybos centras. Nuo 1931 m. iki 1939 m. priklausė Uchtos ir Pečioros lagerių grupei.1943 m. suteiktas miesto statusas.

Stalino laikais čia būta vieno didžiausių Gulago sistemos lagerių. Vorkuta pasirinkta dėl vyraujančio atšiaurus klimato.

1941 m. nutiestas geležinkelis į Kotlasą.

Sovietmečiu mieste veikė dvi cemento gamyklos, dvi plytų ir statybinių medžiagų gamyklos, o miesto apylinkėse buvo daugybė anglių šachtų. Žlugus komunistinei sistemai, šios gamyklos bankrutavo, o XX a. pabaigoje daugelis anglies šachtų buvo uždarytos.

2001 m. būta 87,1 tūkst. gyventojų, tačiau ir toliau uždarinėjant anglies šachtas, žmonės neteko darbo ir išsikėlė į kitus regionus. 2021 m. pagal oficialią statistiką gyveno 56 985 žmonės. Manoma, kad realus gyventojų skaičius nesiekia 50 tūkst.

Per CNN kanalą buvo parodytas reportažas apie miestą vaiduoklį amžino įšalo žemėje.[2]

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1940 m. birželio į Vorkutą ir jos apylinkes buvo ištremta daug lietuvių. 1947 m. Vorkutoje jų buvo apie 5 tūkstančius. Apie 1959 m., panaikinus koncentracijos stovyklas, dalis lietuvių liko dirbti kasyklose. XX a. pabaigoje Vorkutoje gyveno apie 2 tūkstančiai lietuvių ir lietuvių kilmės gyventojų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vorkuta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 423 psl.
  2. https://edition.cnn.com/travel/article/vorkuta-russia-frozen-ghost-towns/index.html