Kušano imperija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kušanų imperija)
Peršokti į: navigaciją, paiešką
कुषाण राजवंश
Kušanų imperija
Imperija
Blank.png
30 – 375 Blank.png
Location of
Sostinė Begramas, Taksila, Mathura
Valdymo forma monarchija
Era Senovė
 - Baktrijos tocharų konsolidacija 30
 - Prijungta prie Guptų imperijos 375 m.

Kušanų imperija (skr. कुषाण राजवंश = Kuṣāṇ Rājavaṃśa) – valstybė, gyvavusi I – III amžiais Indijos šiaurės vakaruose ir Pakistane, tačiau jos teritorija apėmė ir dalį dabartinės Tadžikijos, Uzbekijos, Afganistano. Tai buvo viena iš didžiausių valstybių Pietų Azijos istorijoje. Valstybės politinis ir kultūrinis centras buvo Gandharos regionas. Sostinės buvo Taksila, o vėliau – Mathura.

Kušanų imperija buvo bendralaikė su Satavahanų imperija, valdžiusia Indijos pietus ir rytus, ir Vakarų satrapų valstybėmis (dab. Gudžaratas).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Imperijos įkūrėjai buvo Badakšano apylinkėse (dab. Uzbekija) gyvenusi kušanų (kin. 貴霜, pinyin: Guishuang) gentis, viena iš penkių tocharų (kin. 月氏 Yuezhi) genčių. Manoma, kad tocharai II a. pr. m. e. buvo atsikėlę iš Tarimo baseino (dab. Kinijos Sindziangas), sunaikinę Graikų-baktrų karalystę ir įsitvirtinę istoriniuose Sogdo ir Baktrijos regionuose.

Pirmasis žinomas kušanų vadas (jabgu) buvo Heraios. Pačioje I a. pradžioje kušanai suvienijo kitas tocharų gentis į valstybę. Apie tai kinų metraštis Vėlyvoji Han istorija rašo: "Kušanų kunigaikštis (kin. 翖侯, pinyin: xihou), vadinamas Kudžula Kadphises (kin. 丘就卻, pinyin: Qiujiu Que) užpuolė ir sunaikino keturis kitus kunigaikščius. Jis save paskelbė Kušanų karalystės karaliumi. Jis įsiveržė į Anxi ir paėmė Gaofu (kin. 高附) regioną. Jis taip pat visiškai nukariavo Puda (kin. 濮達) ir Jibin (kin. 罽賓) karalystes. Kudžula Kadphises buvo daugiau nei 80-ies metų, kai mirė. Jo sūnus Vima Takto (kin. 閻高珍, pinyin: Yan Gaozhen) tapo karaliumi. Jis nugalėjo Šiaurės Indiją (Tianzhu) ir jai valdyti paskyrė generolą. Juedži tapo labai turtingi. Visos karalystės juos vadina Kušanų karaliais, bet kinai juos vadina senuoju vardu „Da Yuezhi“[1].

Užkariavus šiaurinę Indiją, kušanai įsitvirtino patogesniame Gandharos regione, ir savo sostinėmis padarė Kapisa ir Puškavati. Pirmaisiais mūsų eros amžiais kušanai plėtė savo valstybę. Labiausiai ji suklestėjo valdovų Kaniška ir Huviška laikais. Tuo metu imperija valdė ne tik Sogdą, Baktriją, Gandharą, bet ir dideles teritorijas šiaurinėje Indijoje, o šiaurėje jų įtaka siekė net Tarimo baseiną, t. y. spėjamą tocharų protėvynę. Kušano imperija turėjo diplomatinių ryšių su Senovės Roma, Sasanidų imperija ir Kinija ir savo klestėjimo laikais buvo tarpininkai tarp rytų ir vakarų.

225 m., po karaliaus Vasudeva mirties, imperija skilo į dvi dalis: vakarinę ir rytinę. Vakarinė dalis (istoriniai Sogdo, Baktrijos, Hindukušo regionai) netrukus nukariauta Sasanidų. Rytinė imperijos dalis skaidėsi ir toliau, o IV a. viduryje buvo prijungta prie Guptų imperijos.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Serindinis menas.

Ankstyvuoju laikotarpiu kušanai didelę dalį kultūros perėmė iš helenistinių valstybių, ypač Baktrijos. Jų imperijoje naudotas graikų raštas, kaltos vakarietiško pavyzdžio monetos.

Valstybė buvo labai multikultūrinė. Čia naudotos kušanų, baktrų, graikų, pali, sanskrito kalbos, taip pat rašyta kharošti raštu.

Kušano imperijos valdovai ypač globojo budistus. Būtent čia buvo besiformuojančio Mahajanos budizmo centras, iš kurio jis vėliau išplito į kitus Azijos regionus.

Svarbiausieji valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

Gandhara-orn.PNG
Gandharos istorija
Gandhara
Achemenidų imperija
Aleksandras Didysis
Maurjų imperija
Indo-graikų karalystė
Indo-skitų karalystė
Indo-partų karalystė
Kušanų imperija
Indo-sasanidai
Kidaritai, Heftalitai
Indo-sasanidai
Šiaurės Vakarų Indijos istorija

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Hill, John E (2009). Through the Jade Gate to Rome: A Study of the Silk Routes during the Later Han Dynasty, 1st to 2nd Centuries CE. BookSurge, Charleston, South Carolina. pp. 28-29



Didžiausios viduriniosios Indijos karalystės
Amžius: Šiaurės vakarai Šiaurės rytai Vidurio Indija Pietų Indija

 III a. pr. m. e.
 II a. pr. m. e.
 I a. pr. m. e.
 I a.


 II a.
 III a.
 IV a.
 V a.
 VI a.
 VII a.
 VIII a.
 IX a.
 X a.
 XI a.
 XII a.




























Vikiteka