Britų Indija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
British India
Britų Indija
nebėra
Flag of the British East India Company (1801).svg
 
Flag of the Mughal Empire.svg
1858 – 1947 Flag of India.svg
 
Flag of Pakistan.svg
 
British Burma 1937 flag.png
Flag herbas
Vėliava Herbas
Location of Britų Indija
Britų Indija 1909 m.
Sostinė Kalkuta (1858-1912)
Naujasis Delis (1912-1947)
Valdymo forma kolonija, feodalinė valstybė, autonomija
Era Imperializmas
 - Sipajų sukilimas 1858
 - Indijos nepriklausomybė 1947 m.
Valiuta Britų Indijos rupija

Britų Indija (angl. British India, British Raj) – Britanijos kolonijinei imperijai pavaldi feodalinė valstybė Pietų Azijoje. Apėmė dabartinę Indiją, Pakistaną, Bangladešą, Mianmarą, egzistavo nuo 1858 m. iki 1947 m. Koloniją sudarė tiek tiesioginės valdos, tiek vasalinės kunigaikštystės. Turėjo dalinę autonomiją ir buvo vienintelė kolonija, kuri priklausė Tautų Lygai (vėliau JTO), savarankiškai dalyvavo Olimpinėse žaidynėse.

Anksčiau buvo Britų Rytų Indijos kompanijos valda, tačiau po Sipajų sukilimo 1857–1858 m. kompanija panaikinta ir sudaryta kolonija, valdoma Anglijos monarcho per generalgubernatorių. Nors vietiniai indų monarchai turėjo dalinę savivaldą, tačiau Anglijos monarchas buvo vyriausias kolonijos valdovas (nuo 1876 m. karalienė Viktorija buvo tituluojama Indijos imperatore). 1935 m. Indijai suteikta autonomija. 1942 m. Mahatma Gandis pradėjo pilietinio nepaklusnumo kampaniją, dėl kurios britai buvo priversti Indijai suteikti visišką nepriklausomybę. 1947 m. kolonija subyrėjo į Indijos sąjungą (iš jos susidarė Indija), Pakistano dominiją (iš jos susidarė Pakistanas ir Bangladešas) bei Britų Birmą (iš jos susidarė Mianmaras).