Šalna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Po šalnos apšerkšnijęs medis

Šalnaoro temperatūros sumažėjimas iki neigiamos (nuo −1 iki −3 °C) vakare ir naktį, kai dieną temperatūra būna teigiama.

Šalnų tipai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal kilmę šalna būna radiacinė, advekacinė ir mišrioji. Advekacinė šalna susidaro, atplūdus šaltam orui. Lietuvoje šių šalnų būna dažniausiai pavasarį, atslinkus arktinei oro masei.

Radiacinė šalna susidaro giedromis ir ramiomis naktimis, kai žemės paviršius intensyviai spinduliuoja šilumą.

Mišrioji šalna susidaro, atkeliavus šaltai oro masei, kuri dar papildomai atvėsta dėl šilumos išspinduliavimo į erdvę (radiacijos).

Šalnų būna dažniau ir jos didesnės reljefo įdubimuose (kur naktį suteka atvėsęs oras), laukymėse, kiemuose. Kalnų viršūnėse ir iškiliose vietose šalnos būna retai.

Lietuvoje pirmoji šalna pasirodo vidutiniškai spalio pirmoje pusėje, paskutinė − gegužės pirmoje pusėje. Šaltais metais rudenį šalnų gali būti rugpjūčio pabaigoje, o pavasarį − dar ir birželio pradžioje.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Nuoroda[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Šalna – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka