Suleimano kalnai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalnų palydovinė nuotrauka

Suleimano kalnai (pers. رشته‌کوه سلیمان) – kalnų grandinė daugiausia centriniame Pakistane, nedidelė dalis pietų Afganistane (Zabulo provincijoje). Šie kalnai žymi rytinę Irano kalnyno ribą ir toliau rytuose leidžiasi į Indo-Gango lygumą. Šie kalnai taip pat sudaro gamtinę sieną tarp Beludžistano ir Pandžabo regionų. Driekiasi šiaurės-pietų kryptimi ~600 km. Būdingas Suleimano kalnų aukštis yra 2000 m, aukščiausia viršukalnė – Tachte Suleimanas (3487 m).

Kalnai sudaryti daugiausia iš smiltainio ir kalkakmenio. Sudaro lygiagrečių kalnagūbrių, stačiai iškilusių virš Indo slėnio, eilę. Vakariniuose šlaituose plyti sausos stepės ir dykumos, rytuose – musoninių miškų ir savanų ruožai[1].

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Geografinis enciklopedinis žodynas. Maskva: „Sovetskaja Enciklopedija“, 1983, 408 psl.