Makranas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Iranas-orn.png
Didžiojo Irano istorija
Senovės Persijos istorija
Rašidunai > Omejadai
Abasidai Tachiridai
Safaridai
Bujidai Samanidai
Gaznevidų dinastija
Seldžiukai
Chorezmidai Guridai
Mongolų imperija
Ilchanatas
Timūridų dinastija
Safavidų dinastija
Afšaridai > Zendai Duraniai
Kadžarai > Pehlevi
Irano Islamo Respublika Afganistanas, Turkestanas
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Makranas

Makranas (pers. مکران) – regionas Azijoje, pietų Pakistane ir pietryčių Irane, Arabijos jūros ir Omano įlankos pakrantėje. Makranas pasižymi pusdykumių ir dykumų augmenija bei dramatiškais smiltainio uolų kraštovaizdžiais. Regionas nusidriekęs pakrante ~1000 km, yra retai gyvenamas. Svarbiausi miestai yra Čahbeharas, Gvataras, Dživanis, Gvadaras, Pasnis, Ormara. Gyventojai verčiasi žvejyba, prekyba.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Achemenidų imperijos laikais regionas sudarė Makos satrapiją, kuri apėmė ne tik šiuolaikinį Makraną, bet ir Bahreiną, Omaną, Jungtinius Arabų Emyratus bei Beludžistaną. Per Makaraną babiloniečiai susisiekdavo su Indija. Persų valdovas Darijus I surengė žygį per Makraną, pasiekė Indo žiotis ir 519 m. pr. m. e. užkariavo Sindą. Makraną buvo pasiekęs ir Aleksandras Makedonietis, tačiau dykumose žuvo daug jo karių. Manoma, kad VII a. Makrane gyvavo budizmas. Vėliau pakrantes ėmė kontroliuoti arabai, dalis krašto buvo pavaldus Maskato sultonatui. Į Makraną nuolat reidus rengė beludžiai, dabar Makranas laikomas pietine Beludžistano dalimi. Britų valdymo metais Pakistane esanti Makrano dalis (išskyrus Omanui pavaldų Gvadarą) sudarė Makrano kunigaikštystę.

2004 m. per Makraną nutiestas Makrano plentas iš Karačio į Gvadarą.

Makrano kraštovaizdis Pakistane