Beludžistanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Didžiojo Irano regionas:
Beludžistanas بلوچستان
Šalis: pietryčių Iranas, pietvakarių Pakistanas
Tautos: beludžiai, brahujai, puštūnai, sindai
Valstybės: Beludžių ir brahujų valstybės (XIV-XV a.)
Miestai: Iranšachras
Ankstesnis pav.: Gedrosija
Irano islamiski regionai.png
Didžiojo Irano regionai:
Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas

Beludžistanas – istorinis regionas Azijoje, Irano kalnyne. Apima vakarų Pakistaną, pietryčių Iraną ir pietų Afganistaną. Teritorija apima daugiau nei 0,5 mln. km², joje gyvena daugiau nei 5 mln. gyventojų. Vyraujančios tautos: beludžiai, brahujai, puštūnai, sindai.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Beludžistanas – rausva spalva

Regionas apima pietryčiausią Didžiojo Irano teritoriją, kuri vakaruose, ties Hormuzo įlanka, susisiekia su Farsu, o šiaurės vakaruose – su Kermano regionu. Šiaurėje jį apriboja Dešte Lutas, o šiaurės rytuose pereina į Sistaną. Rytinė Beludžistano riba yra Indo upė, už kurios yra istorinis Sindo regionas. Kartais Beludžistano pietinė pakrantė išskiriama kaip Makranas.

Regionas labai kalnuotas, pasižymi atšiauriu klimatu, didžiuma jo nėra tinkama gyventi. Gyvenami tik derlingi upių slėniai, kuriuose verčiamasi žemdirbyste.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovėje Beludžistanas buvo vadinamas Gedrosija, jame gyveno puštunų protėviai. Jis buvo valdomas Achemenidų, Aleksandro Makedoniečio ir kitų persiškų ir graikiškų dinastijų.

VII a. Beludžistanas buvo prijungtas prie Kalifato, čia prasidėjo islamizacija. Skirtingai nei regionuose šiauriau, kur jau IX a. formavosi vietinės dinastijos, Beludžistanas iki X a. pabaigos išliko Arabų kontrolėje. XI a. jį nukariavo seldžiukai. Tuo metu keitėsi regiono sudėtis – į čia iš vakarų migravo klajokliai iranėnai, kurie vėliau tapo beludžiais, kurie stūmė vietos gyventojus (puštunų protėvius) į šiaurę – šie nuo tada apsigyveno Seistane. Taip regionas tapo žinomas dabartiniu pavadinimu. Čia viešpatavo Guridai, Chorezmidai, Chulaguidai ir Timūridai.

XIV-XV a. buvo susidariusios vietinės beludžių ir brahujų valstybėlės, kurios neretai turėjo ekspansionistinių planų, pirmiausia vadovaujant Arghunų giminei. Tai – Beludžistano kaip politinio vieneto laikotarpis.

Nuo XVI a. dėl Beludžistano varžėsi dvi didelės imperijos – Mogolų imperija rytuose, ir Safavidų imperija vakaruose. 15561595 m. regionas priklausė Safavidams, vėliau iki 1638 m. – Mogolams, vėliau iki 1708 m. – vėl Safavidams. Imperijoms nusilpus, vėl valdė vietiniai bei afganų vadai. XVIII a. antroje pusėje pateko į Duranių valstybės priklausomybę. Vėliau čia įsigalėjo Britų imperijos valdžia, regionas kelis kartus padalintas tarp jos kolonijų[1].

Dabar Beludžistane, ypač Pakistanui priklausančioje dalyje (Beludžistano provincijoje), veikia separatistiniai judėjimai, kovojantys dėl regiono nepriklausomybės.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Beludžistanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003