Taro dykuma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kupranugarių karavanas Taro dykumoje

Taro dykuma (hindi थार मरुस्थल  = Thār marusthal) arba Didžioji Indijos dykuma – dykuma šiaurės vakarų Indijoje ir pietryčių Pakistane. Tęsiasi iš šiaurės į pietus 850 km, užima apie 300 tūkst. km² plotą. Didžioji dykumos dalis yra Indijos Radžastano valstijoje, taip pat užima pietinę Harjanos ir Pendžabo dalį, bei šiaurės Gudžaratą. Pakistane įeina į Sindo ir Pendžabo sritis, kur vadinama Holistano dykuma.

Sudaryta iš aliuvinės, jūrinės ar eolinės kilmės smilčių, dengiančių smiltainio uolienas. Reljefui būdingi smėlio gūbriai, kopos, barchanai. Klimatas tropinis; per metus iškrenta nuo 90 mm šiaurėje iki 200 mm rytuose kritulių (visi – vasaros musono metu). Dažnos smėlio audros. Įdubose yra ežerėlių, druskos maršų, takyrų. Gruntinis vanduo vietomis sudruskėjęs. Auga skurdūs krūmai (vaisgantas, pienuolė, zizifas), yra akacijų, algarobų, kietosios žolės. Ganyklinė gyvulininkystė. Oazėse ir Indo slėnyje – drėkinamoji žemdirbystė.

Taro dykuma susiformavo dėl Indo slėnio civilizacijos laikais neracionalia žemdirbyste nuniokotos žemės. Dykumoje yra Džaisalmero, Deravaro tvirtovės, Bikanero miestas.