Brunėjaus transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Brunėjaus transportas – transporto infrastruktūra ir priemonės Pietryčių Azijos valstybėje Brunėjuje.

Geležinkeliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Viešųjų geležinkelių šalyje nėra. Yra 13 km privatus, nebenaudojamas 13 km geležinkelis (610 mm), kuriuo seniau gabenta akmens anglis iš kasyklų į Muaros uostą. Taip pat yra Serijos–Badaso geležinkelio, naudoto naftininkų, liekanos.

Keliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brunėjaus kelių tinklą 2005 m. sudarė 3650 km, iš jų 2819 km yra su tvirta danga. Svarbiausias kelias yra 135 km ilgio autostrada tarp Muaros ir Kvala Belaito (toliau tęsiasi į Mirį Malaizijoje). Statomas naujas kelias per Brunėjaus įlanką, sunjungsiantis pagrindinę šalies dalį su Temburongo rajonu.

Brunėjaus vienas automobilis tenka 2,09 gyventojo. Tai vienas aukščiausių automobilizacijos rodiklių pasaulyje.

Vandens transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valtys Kampong Ajere

Brunėjuje yra vienas giliavandenis jūrų uostas – Muara. Per jį vyksta šalies naftos eksportas. Vidaus vandenų kelių ilgis – 209 km. Didelė dalis šalies gyventojų gyvena namuose ant polių upių ir įlankų pakrantėse, todėl populiarus susisiekimas motorizuotomis valtimis.

Oro transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Brunėjuje yra vienas oro uostas – Brunėjaus tarptautinis oro uostas (ilgis – 3658 m). Iš jo vyksta skrydžiai daugiausia į aplinkinius didmiesčius (Singapūrą, Kvala Lumpūrą, Manilą), tačiau vykdomi skrydžiai ir į Londoną, Melburną, Šanchajų, Dubajų, Džidą.

Serijoje yra Andukio aerodromas, naudojamas naftos pramonės reikmėms.