Vasario 11

Vasario 11 yra 42-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 323 dienos (keliamaisiais metais – 324).

Informacija

Šventės

• Pasaulinė ligonių diena, paskelbta 1992 m. gegužės 13 d. popiežiaus Jono Pauliaus II.

Vardadieniai

Adolfas – Algenė – Algenis – Algirda – Algirdas – Algirdė – Aumantas – Aumantė – Dovilė – Evelina – Kertautas – Kertautė – Kervainas – Kervydas – Liucijus – Teodora

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1624 – prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos Didžiosiois Kunigaištystės Seimas, svarstęs tolesnį karo su Švedija planą;
• 1938 – priimta Lietuvos Konstitucija, pagal kuria prezidentui tapo pavaldūs visi valstybinės valdžios organai, o prezidentas – niekam nepavaldus ir niekieno neatšaukiamas;
• 1945 – Kryme Jaltoje pasibaigė JAV, Didžiosios Britanijos ir TSRS konferencija, kurioje Europa buvo padalyta įtakos sferomis Lietuva buvo priskirta Tarybų Sąjungai;
• 1991 – Lietuvos Respubliką de jure pripažino pirmoji užsienio valstybė Islandija;
• 1994 – Lietuvos notariatas priimtas į tarptautinę Lotynų notariato sąjungą;
• 2009 – iš Vilniaus miesto mero pareigų atstatydintas Juozas Imbrasas, nauju meru išrinktas Vilius Navickas.

Gimimo dienos

• 1296 m. – Algirdas, Lietuvos didysis kunigaikštis (1345–1377 m.), Vitebsko kunigaikštis (apie 1318–1345). Gedimino sūnus. Buvo du kartus vedęs, turėjo kelias dukteris ir 6 ar 7 sūnus, iš kurių žinomiausi yra Jogaila, Skirgaila ir Švitrigaila (m. 1377 m.).
• 1871 m. – Antanas Jusaitis, Lietuvos kunigas, visuomenės veikėjas (m. 1942 m.).
• 1872 m. – Aleksandras Januškevičius, Lietuvos gydytojas, daktaras (m. 1955 m.).
• 1886 m. – Antanas Žievys, lietuvių kilmės Romos katalikų kunigas Lenkijoje ir Lietuvoje, Lenkijos kariuomenės karo kapelionas (m. 1949 m.).
• 1893 m. – Juozas Rajeckas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1965 m.).
• 1903 m. – Juozas Balkus, pedagogas ir poetas (m. 1932 m.).
• 1905 m. – Pranas Ancevičius, žurnalistas, literatūros kritikas, politinis veikėjas (m. 1964 m.).
• 1907 m. – Peteris Liepinis, latvių geologas, paleontologas (m. 1964 m.).
• 1908 m. – Kazimieras Jasiūnas, Lietuvos ekonomistas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1987 m.).
• 1909 m. – Anicetas Simutis, lietuvių ekonomistas, diplomatas, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės ambasadorius Jungtinėse Tautose (m. 2006 m.).
• 1912 m. – Vytautas Kazimieras Alseika, žurnalistas, teisininkas, Lietuvos ir JAV visuomenės veikėjas (m. 2002 m.).
• 1917 m. – Kazys Bradūnas, lietuvių poetas (m. 2009 m.).
• 1925 m. – Ona Galdikienė, Lietuvos chemikė, habilituota fizinių mokslų daktarė (m. 1995 m.).
• 1928 m. – Alfonsas Gudzevičius, Lietuvos dailininkas, meninių baldų restauratorius.
• 1932 m. – Algimantas Mackus, lietuvių poetas (m. 1964 m.).
• 1934 m.:
  • Algirdas Jonas Ambrazas, Lietuvos muzikologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
  • Teodoras Bumblauskis, Lietuvos miškininkas ekologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.
• 1936 m. – Nijolė Skolastika Liatukaitė, Lietuvos keramikė.
• 1937 m. – Algirdas Gricius, fizikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1938 m. – Ema (Emma) Geniušienė, Lietuvos kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1940 m. – Vytautas Damaševičius, Lietuvos kino režisierius, operatorius.
• 1941 m. – Stasė Jadvyga Kličienė, Lietuvos ir Zarasų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
• 1943 m. – Julius Beinortas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas, akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
• 1944 m. – Gediminas Budnikas, krepšininkas, Lietuvos ir Kauno miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1945 m. – Birutė Eišmontienė-Raudonytė, choro dirigentė ir pedagogė.
• 1947 m. – Vilius Puronas, dizaineris, dailininkas, kultūros istorikas, kraštotyrininkas, Šiaulių miesto politinis ir visuomenės veikėjas.
• 1948 m.:
  • Antanas Žilinskas, istorikas, Lietuvos ir Vilkaviškio rajono politinis veikėjas.
  • Gediminas Šerkšnys, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras, buvęs LR užsienio reikalų viceministras.
• 1950 m.:
  • Antanas Vidžiūnas, Lietuvos ir Marijampolės savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Romualdas Miečkovskis, Lietuvos lenkų kultūros ir visuomenės veikėjas, poetas, žurnalistas.
• 1951 m. – Sigitas Baciuška, ekonomistas – agronomas, Lietuvos ir Tauragės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1952 m.:
  • Georgijus Jefremovas, Lietuvos ir Rusijos literatas, poetas, vertėjas, dramaturgas. Yra Lietuvos ir Rusijos rašytojų sąjungų narys.
  • Rimantas Bendorius, Plungės rajono politinis veikėjas.
  • Vidmanta Marcinkevičienė, Lietuvos ir Jurbarko rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1953 m. – Aleksandras Targamadzė, KTU Informatikos fakulteto dekanas, Programų inžinerijos katedros profesorius, Informacinių technologijų diegimo centro direktorius, KTU Senato ir Senato biudžeto komisijos narys, Lietuvos akademinio kompiuterių tinklo (LITNET) valdybos narys, valstybinės programos „Lietuvos virtualus universitetas“ buvęs koordinatorius.
• 1954 m. – Jūratė Onaitytė, lietuvių teatro ir kino aktorė.
• 1956 m. – Jonas Korenka, liaudies teatrų režisierius, Lietuvos kultūros, teatro ir politinis veikėjas.
• 1958 m.:
  • Aldona Liudvinavičienė-Aleksaitė, architektė.
  • Vidmantas Karabinas, Lietuvos ir Raseinių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1961 m. – Remigijus Bracas, Lietuvos ir Utenos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1962 m.:
  • Antanas Sirgėdas, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Kęstutis Armonas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Dalia Kutkaitė, Lietuvos gimnastė, tarptautinės klasės sporto meistrė.
• 1967 m. – Arnoldas Lukošius, lietuvių muzikantas, grojęs grupėje Foje.
• 1970 m. – Aidas Feliksas Palubinskas, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politikas.
• 1988 m. – Edvardas Pšelenskis, Lietuvos futbolininkas, FK Šiaulių klubo saugas.

Neaprašyti

• 1987 – Dovydas Pancerovas, žurnalistas, Hip-Hop muzikos grupės Sh Klanaz tekstų ir muzikos autorius.

Mirtys

• 1943 m.:
  • Juozas Kasputis, Lietuvos knygnešys (g. 1867 m.).
  • Teodoras Balnas, Lietuvos karininkas, kapitonas (g. 1889 m.).
• 1958 m. – Vincas Bielskus, knygnešys, Lietuvos valstybės veikėjas (g. 1871 m.).
• 1968 m. – Julius Gravrogkas, Lietuvos inžinierius mechanikas (g. 1885 m.).
• 1972 m. – Jonas Byanskas, pianistas ir chorvedys, mechanikas inžinierius (g. 1894 m.).
• 1977 m. – Bronius Krištanavičius, SJ, Lietuvos kunigas, jėzuitas, filosofijos ir socialinių mokslų daktaras (g. 1910 m.).
• 1982 m. – Erichas Maškė, vokiečių Prūsijos istorikas (g. 1900 m.).
• 1989 m. – Bronius Urbanavičius, tartybinių partizanų būrio vadas, Tarybų Sąjungos didvyris (g. 1918 m.).
• 1994 m. – Kazimieras Kruopis, muzikos pedagogas ir chorvedys (g. 1918 m.).
• 1995 m. – Adomas Mačiulis, Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras (g. 1929 m.).
• 2001 m.:
  • Elena Morkūnienė, Lietuvos choreografė, humanitarinių mokslų daktarė (g. 1929 m.).
  • Judita Vaičiūnaitė, XX a. antrosios pusės lietuvių poetė modernistė ir vertėja (g. 1937 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1778 – po 28 metų tremties į Paryžių grįžo Volteras;
• 1809 – Robertas Fultonas užpatentavo garlaivį;
• 1814 – paskelbta Norvegijos nepriklausomybė;
• 1818 – paskelbta Čilės nepriklausomybė;
• 1855 – Imperatorius Teodoras II-asis suvienija Etiopijos kunigaikštystes į Etiopijos imperiją.
• 1873 – Po karaliaus Amadėjaus iš Savojos abdikcijos, Ispanijoje sukurta Pirmoji respublika.
• 1929 – Italijos valstybė ir Vatikanas pasirašė susitarimą, kuriuo sutarta Romos teritorijoje įsteigti suverenią Vatikano valstybę;
• 1990 – po 27 metų kalėjimo į laisvę išleistas Nelsonas Mandela;
• 2007 – Turkmėnijoje vyko prezidento rinkimai, kuriuos laimėjo Gurbanguly Berdymuchamedovas.

Gimimo dienos

• 1728 m. – Karl Eugen, nuo 1737 iki 1793 m. buvo 12-asis Viurtembergo hercogas (m. 1793 m.).
• 1776 m. – Ioannis Kapodistrias, grafas, diplomatas, Rusijos imperijos užsienio reikalų ministras (1816–1822 m.), pirmasis nepriklausomos Graikijos vadovas (išrinktas 1827 m. balandžio 11 d., šalies vadovas 1828–1831 m.) (m. 1831 m.).
• 1796 m. – Karolis Bžostovskis, grafas, Lenkijos dvarininkas ir verslininkas, mecenatas (m. 1854 m.).
• 1821 m. – Augustas Marietas, archeologas, pirmasis jo kartos egiptologas, Egiptologijos muziejaus Kaire įkūrėjas (m. 1881 m.).
• 1847 m. – Tomas Alva Edisonas, amerikiečių išradėjas ir verslininkas, vienas produktyviausių išradėjų, savo vardu užpatentavęs net 1093 išradimus, nors kai kurie šių išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai (m. 1931 m.).
• 1875 m. – Vasilijus Kačialovas, rusų teatro aktorius (m. 1948 m.).
• 1900 m. – Hansas Georgas Gadameris, vokiečių filosofas, hermeneutinės krypties kūrėjas, geriausiai žinomas dėl traktato Tiesa ir metodas (Wahrheit und Methode, 1960) (m. 2002 m.).
• 1903 m. – Viktoras Falkenhanas, vokiečių kalbininkas, daktaras (1939) (m. 1987 m.).
• 1911 m. – Artūras Lapinis, latvių scenografas, dailėtyrininkas (m. 1983 m.).
• 1920 m. – Farukas I, Egipto karalius (m. 1965 m.).
• 1926 m. – Leslie William Nielsen, Kanados aktorius ir komikas. Holivudo ir Kanados šlovės žvaigždžių savininkas. 1993 m. išleido fyktyvios autobiografijos pagal filmą Naked Gun knygą „The Naked Truth“.
• 1934 m. – Manuel Antonio Noriega, Panamos generolas ir karinis diktatorius, de facto valdęs šalį 1983–1989 m.
• 1947 m. – Yukio Hatoyama, Japonijos demokratų partijos pirmininkas, atstovaujantis Hokaido 9-ąją apygardą Atstovų Rūmuose. 2009 m. jo vadovaujamai partijai laimėjus visuotinius rinkimus, nuo 2009 m. rugsėjo 16 d. jis ėjo Ministro Pirmininko pareigas, kol 2010 m. birželio 2 d. pareiškė apie atsistatydinimą. Tai jau ketvirtas Japonijos politikas, atsistatydinę iš premjero posto nuo 2006 m.
• 1962 m. – Sheryl Crow, JAV muzikos atlikėja, dainų tekstų autorė ir kairiųjų pažiūrų politikos aktyvistė. Pradėjusi muzikinę karjerą kaip pritariančioji Michaelo Jacksono ir Tinos Turner vokalistė, vėliau Sheryl laimėjo 9 Grammy apdovanojimus, o jos kurta muzika skamba tokiuose filmuose kaip Rytojus niekada nemiršta, „Erin Brokonich“, „Cars“.
• 1969 m. – Jennifer Joanna Aniston, amerikiečių aktorė. Labiausiai išgarsėjo atlikusi vaidmenį situacijų komedijoje „Draugai“ už kurį pelnė „Emmy“, auksinį gaublį ir ekrano aktorių gildijos apdovanojimus.
• 1973 m. – Varg Vikernes, norvegų black metal grupės Burzum kūrėjas, politinis aktyvistas, dainų autorius. Pagarsėjęs savo antikrikščioniškomis, antikapitalistinėmis, proarijiškomis nuostatomis. Inicijavo bažnyčių deginimo akciją, teistas už grupės Mayhem gitaristo Euronymous nužudymą.
• 1976 m. – Ricardo Pereira, futbolininkas, Portugalijos rinktinės ir Real Betis klubo vartininkas.
• 1977 m. – Mike Kenji Shinoda, amerikiečių muzikantas ir įrašų prodiuseris, geriausiai žinomas kaip muzikinės grupės „Linkin Park“ narys, antrasis vokalas.
• 1980 m.:
  • Matthew William Lawrence, amerikiečių aktorius.
  • Natasha Bobo, amerikiečių aktorė.
• 1981 m. – Kelendria Trene Rowland, Amerikiečių R&B dainininkė, dainų autorė, šokėja ir aktorė.
• 1983 m. – Rafaelis Ferdinandas van der Vartas, futbolininkas, Nyderlandų rinktinės ir Real Madrid klubo saugas.

Neaprašyti

• 1941 – Sergio Mendes, brazilų muzikantas;
• 1972 – Craig Jones, amerikiečių muzikantas (grupė Slipknot);
• 1976 – Jenifer Aniston, amerikiečių aktorė;
• 1985 – William Beckett, amerikiečių muzikantas (The Academy Is…);
• 1985 – Mike Richards, kanadiečių ledo ritulininkas;
• 1989 – Jazz Raycole, amerikiečių aktorė.

Mirtys

• 641 m. – Heraklėjas, 610–641 m. Bizantijos imperatorius (g. 575 m.).
• 1324 m. – Karlas fon Tryras, VOkiečių ordino karinis ir valstybės veikėjas, XVI Vokiečių ordino magistras (1311–1324 m.) (g. 1265 m.).
• 1601 m. – Heinrich Camerarius, vokiečių savivaldos teisininkas, teisėtyrininkas, Rostoko universiteto profesorius, rektorius (g. 1547 m.).
• 1650 m. – Renė Dekartas, prancūzų filosofas, matematikas ir fizikas. Laikomas moderniosios filosofijos pradininku (g. 1596 m.).
• 1830 m. – Johann Baptist Edler von Lampi, austrų dailininkas – portretistas (g. 1751 m.).
• 1871 m. – Philippe Taglioni, italų šokėjas, baletmeisteris ir savo dukters, garsios romantizmo epochos balerinos Marie Taglioni, asmeninis pedagogas (g. 1777 m.).
• 1937 m. – Valteris Berlis Grifinas, pasaulinio garso architektas. Jis labiausiai išgarsėjo Australijos projektais (g. 1876 m.).
• 1948 m. – Sergejus Michailovičius Eizenšteinas, įtakingas rusų kilmės Tarybų Sąjungos kino režisierius, scenaristas ir kino teoretikas, ypač pasižymėjęs savo nebyliaisiais filmais „Streikas“ (Стачка), „Šarvuotis „Potiomkinas“ (Броненосец «Потёмкин») ir „Spalis“ (Октябрь), taip pat istoriniais epiniais filmais „Aleksandras Nevskis“ (Александр Невский) ir „Ivanas Rūstusis“ (Иван Грозный). Jo darbas turėjo didelės įtakos ankstyviesiems kino kūrėjams, ypač naujoviška kino montažo praktika ir teorija (g. 1898 m.).
• 1968 m. – Pitirimas Sorokinas, rusų kilmės JAV sociologas. Pasižymėjo pastangomis gamtos mokslų metodus taikyti socialiniuose moksluose, taip pat ir sociologijoje (g. 1889 m.).
• 1986 m. – Frenkas Herbertas, amerikiečių fantastikos rašytojas, visų pirma žinomas kaip „Kopos“ (angl. Dune) ir penkių jos tęsinių autorius (g. 1920 m.).
• 1993 m. – Robert William Holley, 1968 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas (g. 1922 m.).
• 2002 m. – Borisas Berzinis, latvių tapytojas (g. 1930 m.).
• 2004 m. – Ryszard Jerzy Kukliński, lenkų karininkas (pulkininkas), CŽV agentas (slapyvardis Jack Strong) (g. 1930 m.).
• 2005 m. – Džekas Čalkeris, JAV mokslinės fantastikos rašytojas (g. 1944 m.).

Nuorodos

Vikiteka