Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius
| Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1910 m. gruodžio 24 d. Ryga, Latvija |
| Mirė | 1990 m. lapkričio 11 d. (79 metai) Vilnius |
| Vaikai | Gediminas Motuza Matuzevičius, Elga Boči Milda Matuzavičiutė |
| Veikla | tapytojas, mozaikininkas, grafikas |
| Partija | 1932 m. LKP / SSKP |
Boleslovas Adomas Motuza-Matuzevičius (1910 m. gruodžio 24 d. Rygoje – 1990 m. lapkričio 11 d. Vilniuje) – Lietuvos dailininkas tapytojas, mozaikininkas, grafikas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaikystę praleido Kupiškio priemiestyje Zuntėje. 1928 m. baigė Kupiškio progimnaziją, 1928–1935 m. mokėsi Kauno meno mokykloje pas Juozą Mikėną. Piešė portretus, peizažus, dirbo freskos-mozaikos darbus. Buvo kairiųjų pažiūrų, 1932–1935 m. LKP narys. 1932 m. su kitais įkūrė „Revoliucinių menininkų“ kuopelę, 1933 m. nelegalią spaustuvę „Raudonasis titnagas“, 1933 m. Kauno meno mokyklos studentų korporaciją „Trys tulpės“, 1934 m. su kitais parengė almanachą „Žingsnis“. Nuo 1934 m. leido pogrindinį satyros žurnalą „Šluota“ (Nr. 1-6 redaktorius). 1935 m. slapta atvykęs į SSRS, apkaltintas šnipinėjimu, tapo tremtiniu, 1935–1945 m. dirbo dailininku Syktyvkare, Uchtoje (Komija).
1946 m. Valmieros (Latvija) teatro dailininkas. 1946–1952 m. LSSR dailės instituto dėstytojas. 1953–1963 m. Vilniaus „Dailės“ kombinato, 1963–1966 m. Ateizmo muziejaus dailininkas.[1]
Vaikai Gediminas Motuza Matuzevičius ir Elga Boči.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nutapė portretų (Petras Cvirka, 1948 m.; Levas Vladimirovas, 1967 m.; Jonas Graičiūnas, 1978 m.), peizažų („Darbėnai“, 1958 m.; ciklai „Kupiškio peizažai“, 1980 m.; „Pamarys – Kintai“, 1984 m.), nuliejo akvarelių („Lungeliai“, 1973 m.; „Stirnų slėnis“, 1979 m.). Sukūrė estampų („Darbo, duonos!“, 1934 m.; „Turgus“, 1956 m.), plakatų („Kovon bendru frontu prieš fašizmą“, 1933 m.), mozaikų (Kristaus galva Kauno Dievo kūno bažnyčios fasade, su J. Mikėnu, 1932 m.; „Leninas“, 1957 m., 1963 m., 1975 m.; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, 1946 m., 1962 m.; Vladas Rekašius, 1983 m. (visi portretai); Druskininkų biuvetės grindys, 1962 m.), scenovaizdžių. Kūrybai būdinga aktuali to meto tematika, revoliucinės nuotaikos. Parodose dalyvavo nuo 1946 m. Jo kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.[2]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 153
- ↑ Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 532 psl.
- ↑ http://kupiskiovb.lt/index.php/kratotyra/zymus-kupikenai/14-pagrindiniai/krastotyra/400-boleslovas-motuza-matuzeviius- Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.