Paulius Drevinis
Paulius Drevinis (tikroji pavardė Drevinskas, 1919 m. spalio 13 d. Gulbinai, Pabiržės valsčius – 1990 m. lapkričio 22 d. Klaipėda, palaidotas Daumėnuose, Biržų rajono savivaldybė) – pedagogas, Lietuvos poetas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1924–1927 m. gyveno Petriškių kaime. Baigė Biržų gimnaziją, 1943 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1948 m. sovietinio saugumo suimtas ir ištremtas į Krasnojarsko kraštą, 1950 m. į Irkutsko sritį. 1956 m. grįžo į Lietuvą. 1958 m. Vilniaus universitete baigė lituanistiką. Nuo 1958 m. mokytojavo, daugiausia Klaipėdoje. Nuo 1963 m. Klaipėdos 8-tos vidurinės mokyklos (Nemuno gatvėje), nuo 1971 m. Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Poezijoje vyrauja gimtinės gamtos motyvai, praėjusio laiko apmąstymai. Parašė tremties eilėraščių, eilėraščių vaikams. Kūrybai būdinga dainingumas, klasikinė forma.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kryžkelė kelių plačių. 1966 m.
- Tėviškės eglės. 1971 m.
- Veidai ir vardai. 1975 m.
- Peizažai. 1979 m.
- Vėl kartojas gyvenimas. 1982 m.
- Žaliu žaliuosiu uosiu. 1985 m.
- Nekrisk, žvaigždele: Eilėraščiai, sibirietiška autobiografija, atsiminimai apie P. Drevinį, P. Drevinis apie save. Klaipėda, Rytas, 1995 m.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aleksandras Žalys. Paulius Drevinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 143 psl.
- Biliūtė-Aleknavičienė. Meiles giesmė. Kaunas 1999 m.
- Lietuvių literatūros enciklopedija. Vilnius, 2001 m.
- Alfonsas Jonas Navickas. Nekrisk, žvaigždele. Sudarytojas. Klaipėda 1995 m.