Vėlinės
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vėlinės arba ilgės[1] – visų mirusiųjų pagerbimo šventė. Lietuvoje gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakes.
[taisyti] Papročiai
Vėlines šventė dar pagonys. Jie dažydavo kiaušinius raudonai ir juodai, nešdavo juos ant kapų ir tikėdavosi, kad tai atneš jiems gerą derlių ar dar ką nors.
Per Vėlines buvo paplitęs paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys išliko ir dabar, laikosi daugiausia jaunimo. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo dar baisiau. Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys.
Per Vėlines būdavo pagerbiamos ir „klajojančios vėlės“, t.y., nesava mirtimi mirusieji. Buvo tikima, kad tokios vėlės, pvz., mirusių nekrikštytų kūdikių, per Vėlines klaidžiojančios po langais, prašydamos maldų.
[taisyti] Šatiniai
- ↑ Aleksandras Žarskus. „Rudens virsmo šventės. Ilgės. Vėlinės“. Sutrumpinta iš Kauno tautinės kultūros centro leidinio „Baltų pasaulėjauta ir lietuviška savimonė“, III dalies (2000 m.). Nuoroda tikrinta 2007-11-02.
