TSKP CK Politbiuras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
1940 m. sausio 17 d. Politbiuro posėdžio protokolo išrašas, pagal kurį nurodyta 457 asmenis perduoti teismui ir 346 iš jų sušaudyti, o 111 nusiųsti į lagerius

TSKP CK Politbiuras – Tarybų Sąjungos komunistų partijos aukščiausia vadovaujanti institucija. Į Politinį biurą įėjo įtakingiausi TSKP CK nariai, apspręsdavę partijos, o vienapartinės sistemos sąlygomis – visos valstybės politiką. Faktiškai Politinio biuro nariai buvo aukščiausi TSRS vadovai, netgi jei jie formaliai ir neužėmė valstybinių postų.

Pirmasis Politbiuras buvo sukurtas 1917 m. spalio 23 d. , kaip prasidėjusio sukilimo (Spalio revoliucijos) politinis vadovaujantis darinys. Jam vadovavo Leninas.

Kaip nuolat veikianti institucija sukurtas 1919 m. RKP(b) VIII-ame suvažiavime. 1952–1966 m. ši institucija buvo vadinama TSKP CK Prezidiumu, 1966 m. grąžintas buvęs pavadinimas.

TSKP Įstatuose buvo numatyta, kad Politbiuras renkamas TSKP CK plenumuose ir laikotarpiuose tarp jų vadovauja partijos veiklai. Tačiau praktikoje dėl Politbiuro sudėties būdavo tariamasi kuluaruose, siaurame partijos vadovų rate. Būtent Politbiure priimtus sprendimus vėliau TSKP CK plenumas įteisindavo. TSKP CK Politiniame biure buvo tikrieji nariai ir kandidatai į narius (pastarieji posėdžiuose dalyvavo tik su patariamjo balso teise).

Pradžioje Politbiurą sudarė 8 nariai, 7-to dešimtmečio pabaigoje – 25 nariai. Jai paprastai būdavo Generalinis sekretorius, TSRS Ministrų Tarybos Pirmininkas, Rusijos ir TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pirmininkas, Ukrainos KP I-asis sekretorius, Maskvos ir/arba Leningrado miestų partijos komitetų I-ieji sekretoriai, nuo 1973 m.- taip pat KGB pirmininkai, Užsienio reikalų ir Gynybos ministrai.

Valdant N. Chruščiovui į Politbiurą pradėta įtraukti kai kurių respublikų kompartijų I-uosius sekretorius, o 1990–1991 m. į Politbiuro sudėtį buvo įtraukti visų TSRS respublikų kompartijų pirmieji sekretoriai (nors Lietuva jau buvo paskelbusi Nepriklausomybės atstatymą, Mykolas Burokevičius buvo Politbiuro narys, o Estiją atstovavo abiejų kompartijų vadovai).

Ilgiausiai ir trumpiausiai Politbiuro nariais buvo maršalai Klimentas Vorošilovas (34 su puse metų) ir Georgijus Žukovas (120 dienų).

Nariai[taisyti | redaguoti kodą]

Asmuo Priėmimas Atleidimas
Levas Kamenevas 1919 1926
Nikolajus Krestinskis 1919 1921
Vladimiras Leninas 1919 1924
Josifas Stalinas 1919 1953
Levas Trockis 1919 1926
Jelena Stasova 1919 1919
Grigorijus Zinovjevas 1921 1926
Aleksejus Rykovas 1922 1930
Michailas Tomskis 1922 1930
Nikolajus Bucharinas 1924 1929
Klimentas Vorošilovas 1926 1960
Michailas Kalininas 1926 1946
Viačeslavas Molotovas 1926 1957
Janis Rudzutaks 1926 1932
Valerianas Kuibyševas 1927 1935
Lazaris Kaganovičius 1930 1957
Sergejus Kirovas 1930 1934
Stanislavas Kosioras 1930 1938
Sergo Ordžonikidzė 1930 1937
Andrejus Andrejevas 1932 1952
Anastasas Mikojanas 1935 1966
Vlasas Čiubaris 1935 1938
Andrejus Ždanovas 1939 1948
Nikita Chruščiovas 1939 1964
Lavrentijus Berija 1946 1953
Georgijus Malenkovas 1946 1957
Nikolajus Voznesenskis 1947 1949
Nikolajus Bulganinas 1948 1958
Aleksejus Kosyginas 1948
1960
1952
1980
Vasilijus Andrianovas 1952 1953
Averkijus Aristovas 1952
1957
1953
1961
Semionas Ignatjevas 1952 1953
Demjanas Korotčenka 1952 1953
Vasilijus Kuznecovas 1952 1953
Otto Kuusinenas 1952
1957
1953
1964
Viačeslavas Malyševas 1952 1953
Leonidas Melnikovas 1952 1953
Nikolajus Michailovas 1952 1953
Michailas Pervuchinas 1952 1957
Panteleimonas Ponomarenka 1952 1953
Maksimas Saburovas 1952 1957
Michailas Suslovas 1952
1955
1953
1982
Dmitrijus Česnokovas 1952 1953
Nikolajus Švernikas 1952
1957
1953
1966
Matvejus Škiriatovas 1952 1953
Aleksejus Kiričenka 1955 1960
Nikolajus Beliajevas 1957 1960
Leonidas Brežnevas 1957 1982
Georgijus Žukovas 1957 1957
Nikolajus Ignatovas 1957 1961
Frolas Kozlovas 1957 1964
Jekaterina Furceva 1957 1961
Nuritdinas Muchitdinovas 1957 1961
Nikolajus Podgornas 1960 1977
Dmitrijus Polianskis 1960 1976
Genadijus Voronovas 1961 1973
Andrejus Kirilenka 1962 1982
Aleksandras Šelepinas 1964 1975
Piotras Šelestas 1964 1973
Kirilas Mazurovas 1965 1978
Arvydas Pelšė 1966 1983
Viktoras Grišinas 1971 1986
Fiodoras Kulakovas 1971 1978
Dinmuchamedas Kunajevas 1971 1987
Vladimiras Ščerbickis 1971 1989
Jurijus Andropovas 1973 1984
Andrejus Grečka 1973 1976
Andrejus Gromyka 1973 1988
Grigorijus Romanovas 1976 1985
Dmitrijus Ustinovas 1976 1984
Konstantinas Černenka 1978 1985
Nikolajus Tichonovas 1979 1985
Michailas Gorbačiovas 1980 1991
Heidaras Alijevas 1982 1987
Vitalijus Vorotnikovas 1983 1990
Michailas Solomencevas 1983 1988
Jegoras Ligačiovas 1985 1990
Nikolajus Ryžkovas 1985 1990
Viktoras Čebrikovas 1985 1989
Eduardas Ševardnadzė 1985 1990
Levas Zaikovas 1986 1990
Viktoras Nikonovas 1987 1989
Nikolajus Sliunkovas 1987 1990
Aleksandras Jakovlevas 1987 1990
Vadimas Medvedevas 1988 1990
Vladimiras Kriučkovas 1989 1990
Jurijus Masliukovas 1989 1990
Vladimiras Ivaška 1989 1991
Mykolas Burokevičius 1990 1991
Givis Gumbaridzė 1990 1991
Stanislavas Gurenka 1990 1991
Aleksandras Dzasochovas 1990 1991
Islamas Karimovas 1990 1991
Piotras Lučinskis 1990 1991
Absamatas Masalijevas 1990 1991
Kacharas Machkamovas 1990 1991
Vladimiras Movsisianas 1990 1990
Ajazas Mutalibovas 1990 1991
Nursultanas Nazarbajevas 1990 1991
Saparmuradas Nijazovas 1990 1991
Ivanas Polozkovas 1990 1991
Jurijus Prokofjevas 1990 1991
Alfredas Rubikas 1990 1991
Galina Semionova 1990 1991
Enas-Arnas Silaris 1990 1991
Jefremas Sokolovas 1990 1990
Jegoras Strojevas 1990 1991
Ivanas Frolovas 1990 1991
Olegas Šeninas 1990 1991
Genadijus Janajevas 1990 1991
Anatolijus Malofejevas 1990 1991
Stepanas Pogosianas 1990 1991
Lembitas Anusas 1991 1991
Džumgalbekas Amanbajevas 1991 1991
Grigorijus Jeremejus 1991 1991
Michailas Surkovas 1991 1991