Baltoji Ančia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą žr. Baltoji Ančia (Druskininkai).
Baltoji Ančia
Ilgis 60 km
Baseino plotas 791 km²
Vidutinis debitas 5 m³/s
Ištakos Ančia
Žiotys Nemunas
Šalys Lietuva
Vikiteka Baltoji Ančia

Baltoji Ančia – upė pietų Lietuvoje. Išteka iš Ančios ežero Lazdijų rajone, teka į pietus pro Kapčiamiestį, po to pasuka į rytus, kur prieš vandens jėgainę yra patvenkta Baltosios Ančios tvenkiniu. Vėliau neša vandenis pietvakarių kryptimi ir prie pat sienos su Baltarusija įteka į Nemuną. Upės žemupyje vaga skiria Druskininkų savivaldybės ir Lazdijų rajono teritorijas.

Upė Kapčiamiestyje ties mokyklos stadionu

Seniau Baltoji Ančia taip pat buvo vadinama Švento Jono upe (lenk. Świętojanka).[1] Prie žiočių stovi du kaimai: kairiajame Baltosios Ančios krante Druskininkų savivaldybei priklausantis Sventijanskas ir dešiniajame krante – Lazdijų rajono Kapčiamiesčio seniūnijai priskirtas tokiu pat pavadinimu Sventijanskas. Juos abu jungia medinis tiltas. Ties Baltosios Ančios ir Nemuno santaka pastarosios upės viduriu eina Lietuvos–Baltarusijos valstybinė siena, o jau Baltarusijos Gardino rajonui priklausančiame krante stovi Sventojansko kaimas.

Intakai: Neviedė, Seira (kairieji), Nieda (dešinysis). Būdingas slėnio plotis 300–500 m. Vagos plotis aukštupyje 8–12 m, žemupyje 15–20 m. Srovės greitis 0,3–0,5 m/s[2].

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Upėvardis sietas su gelmia, dubia vieta (plg. už–antis, latv. uots „latakas, įduba“), tačiau galimai tiesiog kilęs nuo paukščio pavadinimo antis[3].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Świętojanka. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XI (Sochaczew — Szlubowska Wola). Warszawa, 1890, 697 psl. (lenk.)
  2. Algirdas RainysBaltoji Ančia. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 191
  3. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981.