Kalvarijos apskritis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Perkeliamos 2 tarpkalbinės nuorodos, dabar pasiekiamos Wikidata puslapyje d:q4210473. |
|||
Eilutė 38: | Eilutė 38: | ||
| vikiteka = |
| vikiteka = |
||
}} |
}} |
||
'''Kalvarijos apskritis''' ({{ru|Кальварийский уезд}}, {{pl|Powiat kalwaryjski}}) |
'''Kalvarijos apskritis''' ({{ru|Кальварийский уезд}}, {{pl|Powiat kalwaryjski}}) – [[administracinis vienetas]], gyvavęs [[1795]]–[[1917]] ir [[1948]]–[[1950]] m., per savo istoriją priklausęs skirtingoms valstybėms, dabartinės [[Lietuva|Lietuvos]] pietvakariuose, [[Užnemunė]]je. Centras – [[Kalvarija]]. Iki [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]] apskritis ribojosi su [[Suvalkų gubernija|Suvalkų gubernijos]] [[Marijampolės apskritis|Marijampolės]], [[Seinų ujezdas|Seinų]], [[Suvalkų ujezdas|Suvalkų]] ir [[Vilkaviškio apskritis|Vilkaviškio]] apskritimis bei [[Vilniaus gubernija|Vilniaus gubernijos]] [[Trakų apskritis|Trakų apskritimi]]. |
||
==Gyventojai== |
== Gyventojai == |
||
Pagal [[1897]] |
Pagal [[1897]] m. [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] gyventojų surašymą apskrityje gyveno 70 425 žmonės. [[Kalvarija|Kalvarijos]] mieste gyveno 9 378 žmonės. |
||
===Tautinė sudėtis=== |
=== Tautinė sudėtis === |
||
* [[Lietuviai]] |
* [[Lietuviai]] – 72,6% (51 142); |
||
* [[Lenkai]] |
* [[Lenkai]] – 10% (7 094); |
||
* [[Žydai]] |
* [[Žydai]] – 9,25% (6 521); |
||
* [[Rusai]] |
* [[Rusai]] – 3,66% (2 578); |
||
* [[Vokiečiai]] |
* [[Vokiečiai]] – 3,56% (2 511); |
||
* [[Ukrainiečiai]] |
* [[Ukrainiečiai]] – 0,38% (274); |
||
* [[Totoriai]] |
* [[Totoriai]] – 0,17% (123); |
||
* [[Gudai]] |
* [[Gudai]] – 0,12% (87); |
||
* [[Čiuvašai]] |
* [[Čiuvašai]] – 0,04% (35); |
||
* [[Čeremisai]] |
* [[Čeremisai]] – 0,009% (7); |
||
* Kiti |
* Kiti – 0,07% (53).<ref>http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=275 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)</ref> |
||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
Apskritį [[1795]] |
Apskritį [[1795]] m. sudarė [[Prūsijos karalystė]]s valdžia, [[1795]]–[[1807]] m. ji priklausė [[Naujoji Rytų Prūsija|Naujosios Rytų Prūsijos]] provincijos [[Balstogės departamentas|Balstogės departamentui]]. [[XVIII a.]] pabaigoje apskrityje buvo 6 karališkieji miestai ([[Kalvarija]], [[Liubavas]], [[Simnas]], [[Vilkaviškis]], [[Virbalis]], [[Vištytis (miestelis)|Vištytis]]) ir 1 dvarininkui priklausęs miestas ([[Rudamina (Lazdijai)|Rudamina]]) bei karališkasis [[Alytaus dvaras]]. Apskrities sudėtyje buvo ir 13 valsčių: [[Aniškis|Aniškio]], [[Bartninkai|Bartninkų]], [[Igliškėliai|Igliškėlių]], Kalvarijos, [[Karalynė]]s, [[Karalkrėslis|Karalkrėslio]], [[Krokialaukis|Krokialaukio]], [[Lankeliškiai|Lankeliškių]], [[Liudvinavas|Liudvinavo]], [[Rudauka (kaimas)|Rudaukos]], [[Ūdrija|Ūdrijos]], [[Vilkaviškis|Vilkaviškio]] ir [[Vištytis (miestelis)|Vištyčio]]. |
||
[[1807]]–[[1816]] |
[[1807]]–[[1816]] m. Kalvarijos apskritis įėjo į [[Varšuvos kunigaikštystė]]s (priklausė [[Rusijos imperija]]i) [[Lomžos departamentas|Lomžos departamentą]], [[1816]]–[[1837]] m. priklausė Lenkijos karalystės [[Augustavo vaivadija]]i, [[1837]]–[[1867]] m. [[Augustavo gubernija]]i, [[1867]]–[[1915]] m. [[Suvalkų gubernija]]i. [[1867]] m. iš dalies Kalvarijos apskrities sudaryta [[Vilkaviškio apskritis]]. [[1913]] m. apskrityje buvo 15 valsčių: [[Alytaus valsčius]], [[Balkūnų valsčius]], [[Jonų valsčius]], [[Kalvarijos valsčius]], [[Kirsnos valsčius]], [[Krokialaukio valsčius]], [[Krosnos valsčius]], [[Liubavo valsčius]], [[Liudvinavo valsčius]], [[Padovinio valsčius]], [[Panemunės valsčius (Kalvarijos apskritis)|Panemunės valsčius]], [[Raudenio valsčius]], [[Rudaminos valsčius (Lazdijai)|Rudaminos valsčius]], [[Simno valsčius]] ir [[Ūdrijos valsčius]].<ref>http://www.prlib.ru/Lib/pages/item.aspx?itemid=391 Aprašymas apie Rusijos imperijos valsčius ir apskritis (rus.)</ref> |
||
[[1915]]–[[1916]] |
[[1915]]–[[1916]] m. Kalvarijos apskritis priklausė [[Oberostas|Oberosto]] Suvalkų, [[1916]]–[[1917]] m. Vilniaus-Suvalkų sričiai. [[1917]] m. vasarį buvo prijungta prie [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]]. |
||
[[1948]] |
[[1948]] m. [[gruodžio 17]] d. Kalvarijos apskritis vėl atkurta, į ją įėjo [[Marijampolės apskritis|Marijampolės apskrities]] 3 valsčiai (Kalvarijos, Krosnos, Liubavo) ir keli [[Vilkaviškio apskritis|Vilkaviškio apskrities]] valsčiai. [[1950]] m. [[birželio 20]] d. ji pertvarkyta į [[Kalvarijos rajonas|Kalvarijos rajoną]] (37 apylinkės), dalis teritorijos atiteko [[Kybartų rajonas|Kybartų]] (2 apylinkės), [[Marijampolės rajonas|Marijampolės]] (2 apylinkės), [[Simno rajonas|Simno]] (7 apylinkės) ir [[Vilkaviškio rajonas|Vilkaviškio]] (12 apylinkių) rajonams. <ref>{{TLE|2}}</ref>, {{šaltinis|{{VLE|IX|241||Kalvarijos apskritis}}}} |
||
{{aps-ist}} |
{{aps-ist}} |
||
Eilutė 85: | Eilutė 85: | ||
|} |
|} |
||
==Nuorodos== |
== Nuorodos == |
||
* [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_III/711 Aprašymas apie Kalvarijos apskritį [[Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas|Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne]], Tom III (Haag |
* [http://dir.icm.edu.pl/pl/Slownik_geograficzny/Tom_III/711 Aprašymas apie Kalvarijos apskritį [[Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografinis žodynas|Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne]], Tom III (Haag – Kępy) z 1882 m. (lenk.)]. |
||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
20:44, 24 birželio 2013 versija
Kalvarijos apskritis | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
Apskritis Suvalkų gubernijoje po 1867 m. | |||||||
Administracinis centras | Kalvarija | ||||||
Valsčiai | 13 (1795), 7 (1949) | ||||||
1795-1807 | Balstogės departamentas | ||||||
1807-1816 | Lomžos departamentas | ||||||
1816-1837 | Augustavo vaivadija | ||||||
1837-1867 | Augustavo gubernija | ||||||
1867-1915 | Suvalkų gubernija | ||||||
1915-1917 | Oberostas | ||||||
1948-1950 | Lietuvos TSR |
Kalvarijos apskritis (rus. Кальварийский уезд, lenk. Powiat kalwaryjski) – administracinis vienetas, gyvavęs 1795–1917 ir 1948–1950 m., per savo istoriją priklausęs skirtingoms valstybėms, dabartinės Lietuvos pietvakariuose, Užnemunėje. Centras – Kalvarija. Iki I pasaulinio karo apskritis ribojosi su Suvalkų gubernijos Marijampolės, Seinų, Suvalkų ir Vilkaviškio apskritimis bei Vilniaus gubernijos Trakų apskritimi.
Gyventojai
Pagal 1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymą apskrityje gyveno 70 425 žmonės. Kalvarijos mieste gyveno 9 378 žmonės.
Tautinė sudėtis
- Lietuviai – 72,6% (51 142);
- Lenkai – 10% (7 094);
- Žydai – 9,25% (6 521);
- Rusai – 3,66% (2 578);
- Vokiečiai – 3,56% (2 511);
- Ukrainiečiai – 0,38% (274);
- Totoriai – 0,17% (123);
- Gudai – 0,12% (87);
- Čiuvašai – 0,04% (35);
- Čeremisai – 0,009% (7);
- Kiti – 0,07% (53).[1]
Istorija
Apskritį 1795 m. sudarė Prūsijos karalystės valdžia, 1795–1807 m. ji priklausė Naujosios Rytų Prūsijos provincijos Balstogės departamentui. XVIII a. pabaigoje apskrityje buvo 6 karališkieji miestai (Kalvarija, Liubavas, Simnas, Vilkaviškis, Virbalis, Vištytis) ir 1 dvarininkui priklausęs miestas (Rudamina) bei karališkasis Alytaus dvaras. Apskrities sudėtyje buvo ir 13 valsčių: Aniškio, Bartninkų, Igliškėlių, Kalvarijos, Karalynės, Karalkrėslio, Krokialaukio, Lankeliškių, Liudvinavo, Rudaukos, Ūdrijos, Vilkaviškio ir Vištyčio.
1807–1816 m. Kalvarijos apskritis įėjo į Varšuvos kunigaikštystės (priklausė Rusijos imperijai) Lomžos departamentą, 1816–1837 m. priklausė Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijai, 1837–1867 m. Augustavo gubernijai, 1867–1915 m. Suvalkų gubernijai. 1867 m. iš dalies Kalvarijos apskrities sudaryta Vilkaviškio apskritis. 1913 m. apskrityje buvo 15 valsčių: Alytaus valsčius, Balkūnų valsčius, Jonų valsčius, Kalvarijos valsčius, Kirsnos valsčius, Krokialaukio valsčius, Krosnos valsčius, Liubavo valsčius, Liudvinavo valsčius, Padovinio valsčius, Panemunės valsčius, Raudenio valsčius, Rudaminos valsčius, Simno valsčius ir Ūdrijos valsčius.[2]
1915–1916 m. Kalvarijos apskritis priklausė Oberosto Suvalkų, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų sričiai. 1917 m. vasarį buvo prijungta prie Marijampolės apskrities.
1948 m. gruodžio 17 d. Kalvarijos apskritis vėl atkurta, į ją įėjo Marijampolės apskrities 3 valsčiai (Kalvarijos, Krosnos, Liubavo) ir keli Vilkaviškio apskrities valsčiai. 1950 m. birželio 20 d. ji pertvarkyta į Kalvarijos rajoną (37 apylinkės), dalis teritorijos atiteko Kybartų (2 apylinkės), Marijampolės (2 apylinkės), Simno (7 apylinkės) ir Vilkaviškio (12 apylinkių) rajonams. [3], [reikalingas šaltinis]
Apskrities istorija | ||||
---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
XVIII a. pabaiga | 13 valsčių: Aniškio valsčius, Bartninkų valsčius, Igliškėlių valsčius, Kalvarijos valsčius, Karalynės valsčius, Karalkrėslio valsčius, Krokialaukio valsčius, Lankeliškių valsčius, Liudvinavo valsčius, Rudaukos valsčius, Ūdrijos valsčius, Vilkaviškio valsčius ir Vištyčio valsčius | |||
1897 | 1280 | 70.425 | ||
1914 | 1257 | 95.000 | ||
1948 | 942 | |||
1949 (suskirstymas) |
942 | 7 valsčiai (60 apylinkių) |
|
Nuorodos
- Aprašymas apie Kalvarijos apskritį Lenkijos Karalystės ir kitų slavų kraštų geografiniame žodyne, Tom III (Haag – Kępy) z 1882 m. (lenk.).
Šaltiniai
- ↑ http://demoscope.ru/weekly/ssp/emp_lan_97_uezd.php?reg=275 1897 m. Rusijos imperijos surašymo duomenys (rus.)
- ↑ http://www.prlib.ru/Lib/pages/item.aspx?itemid=391 Aprašymas apie Rusijos imperijos valsčius ir apskritis (rus.)
- ↑ Kalvarijos apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
|
|
|
|
|