Krokialaukio valsčius
54°26′š. pl. 23°46′r. ilg. / 54.44°š. pl. 23.76°r. ilg.
| Krokialaukio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Krokialaukis |
 Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
| Kalvarijos apskritis (XVIII a.) | |
 Rusijos imperija | |
| Suvalkų gubernija | Kalvarijos apskritis (1867–1915) |
 Lietuva | |
| Alytaus apskritis (1919–1934) | |
 Sovietų Sąjunga | |
| Lietuvos TSR | Alytaus apskritis (1947–1950) |
Krokialaukio valsčius (rus. гмина Кракополь, lenk. gmina Krakopol) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Krokialaukis.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Minimas XVIII a. pabaigoje. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Kalvarijos apskričiai. Atkurtas po I pasaulinio karo, 1934 m. panaikintas, vėl atkurtas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Simno valsčiaus, dalies Alytaus valsčiaus ir dalies Miroslavo valsčiaus.
Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Simno rajonui (6 apylinkės).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m. [1] | 4089 | ||||
| 1923 m. (išsamiau) | 90 | 3584 | 600 | 27 gyvenvietės [2] | |
| 1932 m. | 74 | 3334 | 7 seniūnijos [3] | ||
| 1949-01-01 (išsamiau) | 193 | 6 apylinkės [4] | |||
Vadovai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] | Apylinkė, 1949 m.[7] |
|---|---|---|
| Daugirdai | Daugirdų seniūnija | Daugirdų apylinkė |
| Dzingiškiai | Dzingiškių seniūnija | - |
| Krekštėnai | Krekštėnų seniūnija | - |
| Krokialaukis | Kriokialaukio seniūnija | Krokialaukio apylinkė |
| Maštalieriai | Maštalierių seniūnija | - |
| Navininkai | Navininkų seniūnija | Navininkų apylinkė |
| Pošnia | - | Pošnios apylinkė |
| Riečiai | Riečių seniūnija | - |
| Ūdrija | - | Ūdrijos apylinkė |
| Varnagiriai | - | Varnagirių apylinkė |
| Iš viso: | 7 seniūnijos | 6 apylinkės |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tautinė sudėtis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1923 m. gyveno 3584 žmonės:
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
| 1871 | Daugirdai | Tomas Naruševičius, inžinierius, diplomatas | 1927 |
| 1898 | Šiugždai | Jonas Matulionis (1898), finansininkas, teisininkas | 1980 |
| 1919 | Krekštėnai | Ambraziejus Jonynas, folkloristas, kultūrininkas | 2006 |
| 1921 | Krekštėnai | Vaclovas Aliulis, kunigas | 2015 |
| 1925 | Dingiškiai | Vincentas Baranauskas, ekonomistas | |
| 1925 | Krekštėnai | Marija Aleškevičiūtė, dainininkė | 1979 |
| 1926 | Cibiliekai | Ona Kuncienė, archeologė | 1999 |
| 1928 | Duselninkai | Kostas Kaukas, rašytojas, žurnalistas | 2020 |
| 1930 | Maštalieriai | Albinas Lugauskas, mikrobiologas | 2017 |
| 1949 | Daugirdai | Aldona Česaitytė-Nenėnienė, rankininkė | 1999 |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 8
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 554 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 11