Krokialaukio valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 54°26′š. pl. 23°46′r. ilg. / 54.44°š. pl. 23.76°r. ilg. / 54.44; 23.76

Krokialaukio valsčius
Laikotarpis: XVIII a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Krokialaukis
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Kalvarijos apskritis (XVIII a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Kalvarijos apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1934)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1947–1950)

Krokialaukio valsčius (rus. гмина Кракополь, lenk. gmina Krakopol) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Krokialaukis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minimas XVIII a. pabaigoje. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Kalvarijos apskričiai. Atkurtas po I pasaulinio karo, 1934 m. panaikintas, vėl atkurtas 1947 m. lapkričio 6 d. iš dalies Simno valsčiaus, dalies Alytaus valsčiaus ir dalies Miroslavo valsčiaus.

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Simno rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888[1] 4089
1923 m.[2] 90 3584 600
1949-01-01
(išsamiau)
193 6 apylinkės [3]

Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[4]
Daugirdai Daugirdų apylinkė
Krokialaukis Krokialaukio apylinkė
Navininkai Navininkų apylinkė
Pošnia Pošnios apylinkė
Ūdrija Ūdrijos apylinkė
Varnagiriai Varnagirių apylinkė
Iš viso: 6 apylinkės

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 3 584 žmonės:

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1871 Daugirdai Tomas Naruševičius, inžinierius, diplomatas 1927
1898 Šiugždai Jonas Matulionis (1898), finansininkas, teisininkas 1980
1919 Krekštėnai Ambraziejus Jonynas, folkloristas, kultūrininkas 2006
1921 Krekštėnai Vaclovas Aliulis, kunigas 2015
1925 Dingiškiai Vincentas Baranauskas, ekonomistas
1925 Krekštėnai Marija Aleškevičiūtė, dainininkė 1979
1926 Cibiliekai Ona Kuncienė, archeologė 1999
1930 Maštalieriai Albinas Lugauskas, mikrobiologas 2017
1938 Santaika Vidutis Pranciškus Kamaitis, inžinierius, šokėjas
1949 Daugirdai Aldona Česaitytė-Nenėnienė, rankininkė 1999

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 11