Bartninkų valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°31′š. pl. 23°02′r. ilg. / 54.51°š. pl. 23.03°r. ilg. / 54.51; 23.03

Bartninkų valsčius
XVIII a. – 1950 m.

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Bartninkai
XVIII a. pabaiga Kalvarijos apskritis
1867–1948 m. Vilkaviškio apskritis
1948–1950 m. Kalvarijos apskritis

Bartninkų valsčius (rus. гмина Бартники; lenk. gmina Bartniki) – buvęs Suvalkų gubernijos valsčius pietvakarių Lietuvoje, Užnemunėje. Centras – Bartninkai.

Dabar valsčiaus teritorijoje yra Bartninkų seniūnija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčius minimas nuo XVIII a. pabaigos, Karalkrėslio valsčiui netekus administracinės reikšmės. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Vilkaviškio apskričiai. 1905 m. pabaigoje Bartninkų gyventojai išvaikė caro valsčiaus pareigūnus.[1]

Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kalvarijos rajonui (3 apylinkės) ir Vilkaviškio rajonui (6 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Kiti teritoriniai vienetai Gyvenvietės
1923[2] 110 5700 914 44
1949[3]
(išsamiau)
175 9 apylinkės

Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 5 700 žmonės:[4]

Apylinkės 1949 m[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal pirmajį Lietuvos Respublikos visuotinį gyventojų 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymą Bartninkų valsčiuje buvo 44 gyvenvietės:

  • Alksnynės kaimas 2 ūkiai – 10 gyventojų
  • Antaniškių kaimas 9-65
  • Bartninkų kaimas 72-539
  • Bartninkų dvaras 33-144
  • Bladislavo dvaras 8-22
  • Budavonės dvaras 13-85
  • Budavonės kaimas 9-44
  • Dambaukos kaimas 29-190
  • Daržų kaimas 8-42
  • Dirvonų dvaras 6-30
  • Dubiškių viensėdis 1-18
  • Geisteriškių kaimas 24-201
  • Grabaukos dvaras 20-104
  • Grajauskų kaimas 31-196
  • Kamičių kaimas 15-105
  • Krijobalių kaimas 15-122
  • Kunigiškių kaimas 39-278
  • Lamakynos kaimas 3-16
  • Margų dvaras 27-42
  • Markavo dvaras 20-77
  • Naujienėlės dvaras 13-69
  • Oškabalių kaimas 48-354
  • Pagemevėes dvaras 29-165
  • Paraužių dvaras 23-78
  • Paraužių kaimas 3-9
  • Patilčių dvaras 24-140
  • Patilčių kaimas 10-63
  • Pažeimenių kaimas 29-194
  • Pažeimenių palivarkas 1-0
  • Pažeimenių dvaras 14-46
  • Palenių kaimas 13-89
  • Piliakalnių kaimas 26-149
  • Piliakalnių dvaras 15-74
  • Rasių dvaras 34-103
  • Sausininkų kaimas 39-405
  • Šeškinių kaimas 8-43
  • Šilbalių kaimas20-205
  • Šulų kaimas 13-93
  • Vartų kaimas 45-320
  • Veizbūniškių dvaras 2-141
  • Vilkabalių dvaras 35-169
  • Vilkabalių kaimas 35-198
  • Vinkšnupių kaimas 29-154
  • Vinkšnupių dvaras 22-109

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1851 Ožkabaliai I Jonas Basanavičius, „Aušros“ įkūrėjas, Vasario 16 akto signataras 1927
1882 Ožkabaliai Pijus Mičiulis, dramaturgas 1923
1892 Ožkabaliai Pijus Dambrauskas, kunigas, profesorius 1988
1902 Šilbaliai Pijus Glovackas, komunistų veikėjas 1941
1905 Bartninkai Pijus Brazauskas, kunigas, dailininkas 1990
1906 Geisteriškiai Izabelė Matusevičiūtė, kalbininkė 1967
1908 Ožkabaliai Venancijus Ališas – Arminas, poetas, prelatas 1975
1909 Geisteriškiai Izabelė Motekaitienė – Blauzdžiūnaitė, solistė, dainavimo mokytoja 1985
1911 Stolaukėlis Beatričė Grincevičiūtė, dainininkė 1988
1914 Pašeimeniai Gražvydas Juozas Lazauskas, spaudos darbuotojas 2003
1918 Vartai Vytautas Eidukaitis, mokytojas, poetas 1998
1924 Bartninkai Albinas Baranauskas, rašytojas, poetas
1927 Šilbaliai Liuda Gelgotaitė-Puniškienė, poetė, politinė kalinė 2006
1932 Bartninkai Danutė Bindokienė-Brazytė, rašytoja, redaktorė
1939 Vincas Bartusevičius, pedagogas, išeivijos veikėjas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bartninkai(parengė Vidmantas Daugirdas, Andra Laužinskaitė, Algimantas Miškinis). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-09-25).
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl.
  4. 1923 m. surašymo duomenys