Antnemunio valsčius
54°28′š. pl. 23°59′r. ilg. / 54.47°š. pl. 23.99°r. ilg.
| Antnemunio valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1933 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Panemuninkai (XIX a.), Taukotiškės (1885?–1896?), Dubėnai (1898?–1932), Rumbonys (1933) |
 Rusijos imperija
| |
| Suvalkų gubernija | Kalvarijos apskritis (1867–1915) |
 Lietuva
| |
| Alytaus apskritis (1919–1933) | |
Antnemunio valsčius (rus. гмина Наднѣманъ, lenk. gmina Nadniemeńska) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Panemuninkai, vėliau – Taukotiškės, Dubėnai, Rumbonys.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius buvo įkurtas XIX a. Nuo 1867 m. iki 1914 m. priklausė Lenkijos Kongreso karalystės, Suvalkų gubernijos, Kalvarijos apskričiai. 1885 m. valsčiuje gyveno 4572 žmonės.
1918 m. įvyko Rumbonių parapijos susirinkimas. Šiame susirinkime dalyvavo 30 žmonių iš 16 kaimų (Žaunieriškių, Bakšių, Jasunskų, Kriaunių, Dubių, Dubėnų, Margaravos, Jevaišonių, Praniūnų, Junonių, Mikutiškių, Panemuninkų, Medžiukų, Miklusėnų, Dubenkos, Navickų kaimų). Dauguma prisidėjusių buvo kunigai arba klebonai, kurie tikėjosi valdyti ir parapiją, ir valsčių. Šiam susirinkimui pirmininkavo Kazys Motūza. Susirinkime buvo nuspręsta, jog naujajam valsčiui Alytaus apskrities taryboje atstovaus: Vincas Gavelis, Antanas Mitrulevičius, Juozas Mankauskas ir Matas Boza. Valsčiaus centru pasirinkti Dubėnai. Alytaus apskrities suvažiavime buvo nutarta vadintis ne valsčiumi, o parapijų tarybomis. Tarybos pirmininku buvo Jonas Račkauskas. Naujajam valsčiui buvo sunkūs pirmieji metai, tarybos nariams trūko žinių, kaip valdyti jį. Policijos ir teismo valsčius neturėjo, o po Pirmojo pasaulinio karo užsilikę vokiečių kariai plėšikavo, žudė, degino namus. Buvo paskirti naktiniai sargai, tačiau jie nedaug padėjo, tik išvarydavo vietinius plėšikus iš valsčiaus, bet jie ir vėl rasdavo kelią atgal. 1918 m. pabaigoje buvo išrinkta švietimo, apsaugos ir maitinimo komisijos. 1919 m. pradžioje valsčius buvo iš pagrindų pertvarkytas, išrinktas viršaitis. 1933 m. valsčius buvo panaikintas ir prijungtas prie Alytaus valsčiaus.[1]
1923 m. buvo 440 ūkių ir 40 gyvenamųjų vietovių. 1933 m. buvo 3 mokyklos – Dubėnų mokykla, Panemuninkų mokykla ir Daujotiškių mokykla.
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1888 m. [2] | 5702 | ||||
| 1923 m. [3] | 82 | 2944 | 543 | ||
| 1932 m. | 54 | 3174 | 7 seniūnijos [4] | ||
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[6] |
|---|---|
| Dubėnai | Dubėnų seniūnija |
| Jovaišonys | Javaišonių seniūnija |
| Kriauniai | Kriaunių seniūnija |
| Norkūnai | Norkūnų seniūnija |
| Panemuninkai | Panemuninkų seniūnija |
| Praniūnai | Praniūnų seniūnija |
| Sabališkės | Sabališkių seniūnija |
| Iš viso: | 7 seniūnijos |
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1933 m. valsčiuje buvę kaimai:[7]
- Bundoriai
- Daujotiškiai
- Dubėnai
- Dubenka
- Dubiai
- Jasunskai (Jaciunskai)
- Jevaišionys
- Junoniai
- Kėdariškiai
- Kižiai
- Kriaunos
- Mardosai
- Mardosėliai
- Margarava
- Mendvinkai
- Mikosa
- Mikutiškiai
- Navienai
- Panemunykai
- Paplauskai
- Praniūnai
- Raudonykiai
- Rumbonys
- Sabališkiai
- Sabeliškeniai
- Smolnica
- Stražiškiai
- Vitautiškiai
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 2944 žmonės:
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Akiras – Biržys. Lietuvos miestai ir miesteliai. – Kaunas, 1931. – T. 1: Alytaus apskritis: Dzūkų kraštas, p. 213–216.
- ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 552 psl.
- ↑ Antnemunio valsčius. Lietuviškoji enciklopedija, I t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1931-1933. T. 1: A–Atskalūnas, XVI p., 772 psl.