Pereiti prie turinio

Liudvinavo valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°29′š. pl. 23°21′r. ilg. / 54.48°š. pl. 23.35°r. ilg. / 54.48; 23.35

Liudvinavo valsčius
Laikotarpis: XVIII a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:Liudvinavas
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Kalvarijos apskritis (XVIII a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernijaKalvarijos apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Marijampolės apskritis (1919–1940)
Nacistinė Vokietija Nacistinė Vokietija
OstlandasMarijampolės apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSRMarijampolės apskritis (1944–1950)

Liudvinavo valsčius (rus. гмина Людвиново, lenk. gmina Ludwinów) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietvakarių Lietuvos teritorijoje. Centras – Liudvinavas.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Liudvinavo valsčiaus būstinė XX a. tarpukariu

Valsčius įkurtas XVIII a. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus prijungtas Liudvinavas, netekęs miesto teisių, o keli kaimai perduoti Jonų valsčiui, Raudenio valsčiui ir Krosnos valsčiui.[1] Kai 1915 m. sudegė Liudvinavo bažnyčia, kurį laiką pamaldos vyko valsčiaus raštinėje.[2]

Valsčius gyvavo ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje, 1931 m. keli kaimai perduoti Marijampolės valsčiui.[3] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Marijampolės rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
MetaiPlotas, km²Gyventojų sk.Ūkių sk.SuskirstymasGyvenvietės
1888 m. [4]6111
1923 m.
(išsamiau)		91354668246 gyvenvietės [5]
1932 m.180718515 seniūnijų [6]
1949-01-01
(išsamiau)		23910 apylinkių [7]

Vadovai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suskirstymas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė gyvenvietėSeniūnija, 1932 m.[9]Apylinkė, 1949 m.[10]
AvikilaiAvikilų seniūnija-
ĄžuolynasĄžuolyno seniūnijaĄžuolyno apylinkė
BevardiškiaiBavardiškių seniūnijaBevardiškių apylinkė
GeležiniaiGeležinių seniūnija-
GulbiniškiaiGulbiniškių seniūnijaGulbiniškių apylinkė
KūlokaiKūlokų seniūnijaKūlokų apylinkė
LiudvinavasLiudvinavo seniūnijaLiudvinavo apylinkė
PadovinysPadovinio seniūnijaPadovinio apylinkė
PasūduonėPasudonės seniūnijaPasūduonės apylinkė
PaželsviaiPaželsvių seniūnija-
PlyniaiPlynių seniūnija-
ŠilavotasŠilavoto seniūnijaŠilavoto apylinkė
UžgiriaiUžgirių seniūnija-
VarnupiaiVarnupių seniūnijaVarnupių apylinkė
ŽelsvaŽelsvos seniūnijaŽelsvos apylinkė
Iš viso:15 seniūnijų10 apylinkių

Gyvenvietės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. valsčiuje buvo:[11]

  • Armoniškiai, k.
  • Aštruliai, k.
  • Avikilai, k.
  • Balaikai, k.
  • Baraginė, vs.
  • Bukta, k.
  • Būriškiai, k.
  • Dalginė, k.
  • Karalenkė, k.
  • Kievinė, k.
  • Kirkiliavas, k.
  • Kūlokai, k.
  • Liucinavas, k.
  • Liudvinavas, k.
  • Liudvinavas, mstl.
  • Paežerėliai, k.
  • Pabuktė, k.
  • Pasūduonė, k.
  • Prodobolė, k.
  • Rėderiškiai, k.
  • Starabūdiškiai, vs.
  • Stebuliškės, k.
  • Šilavotas, k.
  • Šimuliai, k.
  • Tarašiškiai, k.
  • Triobiškiai, k.
  • Turgalaukis, k.
  • Ūdrupis, k.
  • Ungurinė, k.
  • Žaidogala, k.
  • Želsva, k.

Gyventojai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 3546 žmonės:

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metaiGimimo vietaŽmogusMirties metai
1806 ar 1808KievinėAntanas Tomas Bukota, filosofas, istorikas1876
1865StebuliškėsPetras Matulaitis, gydytojas1900
1875ArmoniškiaiJurgis Kubilius, karininkas1961
1905KūlokaiKazys Boruta, rašytojas1965
1914PadovinysJuozas Vincentas Danys, inžinierius2005
1914ZviniškiaiJonas Kabelka, kalbininkas1986
1915KūlokaiJonas Boruta, inžinierius, rezistentas1996
1917PlyniaiPetras Brizgys, chemikas2018
1919AvikilaiVytautas Kazlauskas, kunigas2008
1930KumetiškiaiRūta Jokubonienė, dailininkė tekstilininkė2018
1930ŪdrupisVytautas Blūšius, dirigentas, kompozitorius2019
1932LiūliškisVitas Labutis, kalbininkas
1944Skersabaliai ILaima Keraitienė, agronomė, politikė2021
1946LiucinavasVytautas Barzdaitis, inžinierius

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr. 241, str. 93.
  2. ↑ Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. „Lietuvos katalikų bažnyčios“ (žinynas). – Vilnius, „Pradai“, 1993. ISBN 9986-405-05-X // psl. 482
  3. ↑ Liudvinavo valsčius. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 167 psl.
  4. ↑ Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи, как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  5. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 135
  6. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 605–621 psl.
  7. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 74
  8. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 608 psl.
  9. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 615–616 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 76
  11. ↑ Liudvinavo valsčius. Aruodai.lt (tikrinta 2022-08-17).
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Liudvinavo_valsčius&oldid=7701521"