Pereiti prie turinio

Alytaus valsčius

Koordinatės: 54°23′š. pl. 24°03′r. ilg. / 54.39°š. pl. 24.05°r. ilg. / 54.39; 24.05
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°23′š. pl. 24°03′r. ilg. / 54.39°š. pl. 24.05°r. ilg. / 54.39; 24.05

Alytaus valsčius
Laikotarpis: XIV a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Alytus
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
? Alytaus apskritis (XVIII a.)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Suvalkų gubernija Kalvarijos apskritis (1867–1915)
Lietuva Lietuva
Alytaus apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Alytaus apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Alytaus apskritis (1944–1950)

Alytaus valsčius (rus. гмина Олита, lenk. gmina Olita) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės pietų Lietuvos teritorijoje. Centras – Alytus, 1932 m. būstinė buvo Nemuno gatvėje.

Valsčius (pavietas) minimas XIV a., iki 1536 m. priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1559 m. Alytaus pavietas minimas G. ValavičiausDLK girių revizijoje“, tačiau manoma, kad autorius pavieto vardu veikiausiai vadino tuometinį Alytaus valsčių. 1870 m. gegužės 31 d. prie valsčiaus buvo prijungtas Alytus, ką tik netekęs miesto teisių.[1]

1933 m. prijungtas Antnemunio valsčius, 1935 m. – 1 kaimas iš Jiezno valsčiaus. 1947 m. dalis valsčiaus perduota Krokialaukio valsčiui. Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Alytaus rajonui (10 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1888 m. [2] 4791
1923 m. [3] 85 3614 671
1932 m. 64 3515 8 seniūnijos [4]
1949-01-01
(išsamiau)
247 10 apylinkių [5]
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[7] Apylinkė, 1949 m.[8]
Bakšiai Bakšių seniūnija -
Butrimiškiai - Butrimiškių apylinkė
Jovaišonys - Jovaišonių apylinkė
Jurgiškiai Jurgiškių seniūnija -
Kaniūkai Kaniukų seniūnija -
Kriauniai - Kriaunių apylinkė
Likiškėliai Likiškėlių seniūnija Likiškėlių apylinkė
Likiškiai Likiškių seniūnija Likiškių apylinkė
Luksnėnai Luksnėnų seniūnija Luksnėnų apylinkė
Miklusėnai Miklusėnų seniūnija -
Padvariškiai - Padvariškių apylinkė
Radžiūnai Radžiūnų seniūnija -
Raudonikiai - Raudonikių apylinkė
Takniškiai - Takniškių apylinkė
Žagariai - Žagarių apylinkė
Iš viso: 8 seniūnijos 10 apylinkių

Tautinė sudėtis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. gyveno 3614 žmonės:

  • Lietuviai – 89,18% (3223);
  • Lenkai – 7,49% (271);
  • Kiti – 3,32% (120).

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1884 Daugirdėliai Augustinas Jakučionis, pedagogas 1969
1893 Butrimiškiai Vincas Kanauka, gydytojas chirurgas 1968
1898 Butrimiškiai Kostas Kanauka, veterinarijos gydytojas 1976
1901 Žaunieriškiai Antanas Gavelis, karininkas 1984
1921 Užubaliai Petras Vladas Danisevičius, teisininkas 2014
  1. Postanowienie z 27 lutego (11 marca) 1870, ogłoszone 19 (31) maja 1870 (Dziennik Praw, rok 1870, tom 70, nr 241, str. 93)
  2. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546–557 psl.
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 5
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 546 psl.
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 552 psl.
  8. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 9–10