Brailio raštas
Brailio raštas (arba aklųjų raštas) – iškilaus kontūro arba iškilių taškų rašto sistema akliesiems, kurią 1829 m. sukūrė prancūzas Luji Brailis.[1] Kiekvieno rašmens (vadinamojo Brailio rašto langelio) pagrindas – šeši taškai, išdėstyti tinklelyje po tris taškus dviejuose stulpeliuose. Reikiamas rašmuo sudaromas, „iškeliant“ atitinkamus langelio taškus. Šešių taškų Brailio rašte iš viso įmanomos 64 skirtingos taškų kombinacijos, kuriomis užrašomos visos konkrečios abėcėlės raidės, skyrybos ženklai, skaitmenys (paprastai jų žymėjimas atitinka pirmąsias 10 lotyniškos abėcėlės raidžių), muzikiniai ženklai (Brailio muzikinė notacija). Kombinacija be iškilių taškų įprastai žymimas tarpas. Aklieji skaito čiuopdami pirštais, o specialiame popieriuje rašo, įspausdami reikiamus taškus specialiu rašikliu ar aklųjų rašomąja mašinėle. Išplitus asmeniniams kompiuteriams, buvo pradėti gaminti ir įrenginiai, skirti su jais dirbti akliesiems – Brailio ekranai, eilutės ir užrašinės.
Sausio 4 d. minima Pasaulinė Brailio rašto diena.[2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Senovės Kinijoje aklieji galėjo perskaityti akmenyse iškaltus hieroglifus, Senovės Romoje IV a. pr. m. e. akliesiems buvo rašoma vaškinėse ar molinėse lentelėse reljefinėmis raidėmis. XVIII a. pabaigoje Anglijoje sukurtas taškų ir linijų aklųjų raštas, XIX a. pradžioje – taškų ir karoliukų.
Šiuolaikinio aklųjų rašto pagrindas buvo Šarlio Barbjė (Charles Barbier) komunikacijos sistema, skirta naudoti kareiviams, esant nepakankamam apšvietimui ar nakties metu. Barbjė sistemą buvo pakankamai sudėtinga išmokti kareiviams ir ginkluotosios pajėgos jos atsisakė. 1821 m. Barbjė apsilankė Nacionaliniame aklųjų institute Paryžiuje, kur sutiko Luji Brailį. L. Brailis nustatė pagrindinį Barbjė sistemos trūkumą – tai, kad žmogaus pirštas negalėjo apčiuopti viso rašmens elemento nepasislinkęs, ir taip negalėjo greitai persikelti nuo vieno simbolio prie kito. Jis modifikavo Barbjė rašmenis į šešių taškų langelio sistemą. Luji Brailis naująjį aklųjų raštą sukūrė 1829 m. Paryžiaus Aklųjų institute, o nuo 1878 m. Brailio raštas priimtas visame pasaulyje.
Pagrindiniai principai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Brailio rašto langelis susideda iš šešių taškų, išdėstytų po tris dviejuose stulpeliuose. Taškai įprastai numeruojami nuo 1 iki 3 iš viršaus į apačią kairiame stulpelyje ir nuo 4 iki 6 iš viršaus į apačią dešiniame stulpelyje.
Iškilių taškų buvimas arba nebuvimas sudaro rašmens kodą. Remiantis ISO 17049 standartu, iškilaus taško skersmuo turi būti nuo 1,0 mm iki 1,7 mm, aukštis – nuo 0,3 mm iki 0,7 mm; vertikalusis atstumas tarp taškų rašmens langelyje – nuo 2,2 mm iki 2,8 mm, horizontalusis – nuo 2,0 mm iki 2,8 mm; horizontalusis atstumas tarp šalia esančių langelių pirmųjų taškų – nuo 5,1 mm iki 6,8 mm, vertikalusis atstumas tarp pirmųjų taškų gretimose eilutėse esančiuose langeliuose – nuo 10,0 mm iki 15,0 mm.[3] Standartinis aklųjų rašto lapas yra 280×280 mm, daugiausia turi po 40–42 rašmenis 25 eilutėse.
Kaip iš pradžių sugalvota Lui Brailio, raidžių nuo „a“ iki „j“ žymėjimui, rašmens langelyje naudojami tik keturi viršutiniai taškai. Trečiasis (apatinis kairysis) taškas pridėtas prie raidžių nuo „a“ iki „j“, žymint raides nuo „k“ iki „t“. Abu apatiniai (trečiasis ir šeštasis) taškai pridėti prie raidžių nuo „a“ iki „e“, žymint raides „u“, „v“, „x“, „y“ ir „z“. Raidė „w“ yra išimtis, kadangi tuo metu, kai Brailis šią rašto sistemą kūrė, prancūzų kalboje ši raidė nebuvo vartojama.
Kadangi skirtingų Brailio rašto taškų kombinacijų kiekis yra labai ribotas, daugumoje Brailio rašto sistemų naudojami signaliniai ženklai, užimantys atskirą Brailio rašto langelį ir suteikiantys kitą prasmę iškart po jų einančiam ženklui arba ženklų grupei. Pavyzdžiui, tokiais signaliniais ženklais žymimos didžiosios raidės ir skaitmenys. Skirtingų kalbų ar tautų Brailio rašto sistemose šie signaliniai ženklai gali skirtis.
Brailio raštu galima rašyti ne tik įprastą tekstą – jis taip pat pritaikytas ir stenografavimui (trumparaštis), matematikai, muzikai, šachmatams ir kitoms sritims. Dėl šios įvairovės Brailio raštas yra stipriai kontekstinis – skirtinguose kontekstuose ta pati taškų kombinacija gali reikšti raidę, skaitmenį, natą ar bet kokį kitą ženklą.
Aštuonių taškų Brailio raštas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išplitus kompiuteriams ir iškilus poreikiui Brailio eilutėmis ir užrašinėmis rašyti be dviprasmybių, Brailio raštą sumanyta išplėsti, į langelį pridedant ketvirtą eilutę su dviem taškais (septintuoju ir aštuntuoju). Tokiu būdu galimų taškų kombinacijų skaičius padidintas nuo 64 iki 256, o tai suteikė galimybę vienareikšmiškai įvesti visus bet kurios vienos 8 bitų ženklų koduotės ženklus. Vis dėlto, daugelyje šalių aštuonių taškų Brailio raštas kol kas neišstūmė šešių taškų rašto iš vartosenos.
Aklųjų spauda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Aklųjų spauda – aklųjų raštu spausdinamos knygos ir kiti leidiniai. Pirmoji knyga Brailio raštu išspausdinta Aklųjų institute Paryžiuje 1837 m. XIX a. antroje pusėje spauda pradėjo plisti Europos ir kai kuriose Azijos šalyse.
Lietuvių kalba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]XX a. pradžioje į Lietuvą pradėtos įvežti knygos aklųjų raštu užsienio kalbomis iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos. L. Brailio abėcėlę lietuvių kalbai 1927 m. pritaikė Pranas Daunys, remdamasis latvių, vokiečių bei kitų lotynų pagrindo abėcėlės kalbų abėcėlėmis. Sukurtas raštas pirmiausia panaudotas Kauno aklųjų institute. Nuo 1928 m. leidžiamos lietuviškos knygos aklųjų raštu.[4] Lietuviška Brailio abėcėle buvo mokomi 1928 m. pradėjusio veikti Kauno aklųjų instituto mokiniai, 1930 m. ten Brailio raštu pradėta spausdinti knygas.[5]
1999 m. P. Daunio sukurta lietuviškoji Brailio abėcėlė reformuota, siekiant didesnio suderinamumo su kitomis lotynų pagrindo abėcėlę naudojančių kalbų Brailio rašto sistemomis. Reformos metu pakeistas bazinių lotyniškų raidžių „u“, „v“, „w“, „z“ bei savitųjų lietuviškų raidžių „ė“ ir „ū“ ženklinimas.[6] Ši abėcėlė oficialiai įtvirtinta kaip naudotina mokyklose nuo 2000 m.[7]
2019 m., priėmus anksčiau viršelio būdu priimto tarptautinio standarto ISO 17049 priedą LST ISO 17049:2017/NA:2019, oficialiai standartizuota lietuvių kalbai pritaikyta Brailio rašto ženklų sistema, kurią sudaro literatūrinio Brailio rašto ženklai, matematikos, fizikos, chemijos Brailio rašto ženklai, muzikinio Brailio rašto ženklai ir šachmatų bei šaškių Brailio rašto ženklai.[8]
Raidės ir skaitmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
a, 1 |
|
b, 2 |
c, 3 |
|
d, 4 |
e, 5 |
|
|
f, 6 |
g, 7 |
h, 8 |
i, 9 |
|
j, 0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Skyrybos ženklai ir tarpas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Reginčiųjų rašte | (tarpas) | , | . | ? | ! | ; | : | - arba – | * | / | „ ... ” | ( ... ) |
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Brailio rašte | 
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
 ...
|
 ...
|
Signaliniai ženklai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kadangi skirtingų Brailio rašto taškų kombinacijų kiekis yra labai ribotas, daugumoje Brailio rašto sistemų naudojami signaliniai ženklai, suteikiantys kitą prasmę iškart po jų einančiam ženklui arba ženklų grupei. Pagrindiniai signaliniai ženklai lietuviškame Brailio rašte yra šie:
|
|
|
|
| Skaičius | Viena didžioji raidė | Didžiųjų raidžių seka (pvz., žodis) | Skaičiaus arba didžiųjų raidžių sekos pabaiga |
Pavyzdžiui, Brailio ženklų seka ⠨⠁⠃ reiškia „Ab“, o seka ⠼⠁⠃ – „12“.
Aštuonių taškų Brailio raštas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2011 m. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtintos dvi lietuviškos aštuonių taškų Brailio rašto sistemos – „literatūrinė“ ir „kompiuterinė“.[9] Abi sistemos priskyrė po atskirą Brailio taškų kombinaciją kiekvienam ISO 8859-13 koduotės ženklui. Vis dėlto praktikoje nė viena iš šių sistemų neprigijo.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aklųjų raštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-05-01).
- ↑ „Į atmintinų dienų sąrašą įtraukta per dešimt naujų datų“. www.lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2025-04-30.
- ↑ ISO 17049:2013 – Accessible design — Application of braille on signage, equipment and appliances
- ↑ „aklųjų raštas – Visuotinė lietuvių enciklopedija“. www.vle.lt. Nuoroda tikrinta 2025-04-30.
- ↑ Brailio raštas Lietuvoje. Labiblioteka.lt (tikrinta 2025-05-01).
- ↑ „Kai kurie lietuviškosios Brailio abėcėlės patikslinimai – Mūsų žodis, 1999 m. Nr.6“. www.musuzodis.lt. Nuoroda tikrinta 2025-04-30.
- ↑ „878 Dėl perėjimo prie naujos lietuviškos Brailio rašto abėcėlės tvarkos ir programos“. www.e-tar.lt. Nuoroda tikrinta 2025-04-30.
- ↑ „LST ISO 17049:2017/NA:2019. Prieinamas dizainas. Brailio rašto naudojimas ant ženklų, įrangos ir prietaisų (tapatus ISO 17049:2013)“. LSD elektroninė standartų parduotuvė. Nuoroda tikrinta 2025-04-30.
- ↑ „A1-183 Dėl Vieningos aštuonių taškų Brailio rašto sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. www.e-tar.lt. Nuoroda tikrinta 2025-04-30.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||