Karpiai (bajorai)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Karpiai
Herbas Karpiai
Herbas Karpiai
Kilmė iš viduramžių Ispanijos ir Italijos.
Pradininkas Karpis Jesypovičius
Titulas bajorai
Laikotarpis XVIII a.-XIX a.
Šalys LDK
Atšakos Bielsko , Slonimo
Rėkyvos ežeras 1840 m. vadintas ir Karpių ežeru
Karpių giminės kapavietė prie Rėkyvos ežero

Karpiai – XVIII-XIX a. Lietuvos bajorų giminė. Karpiai buvo Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės, Katalikų bažnyčios, 1794 m. sukilimo veikėjai.[1]

Karpių giminės herbe trys šešiakampės žvaigždės melsvame fone, iškilmingojo herbo šalme – keturios stručio plunksnos.

Genealogija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Savo giminę Karpiai kildino iš viduramžių Ispanijos ir Italijos.[2] Giminės pradininku laikomas apie 768–832 m. gyvenęs Bernardas del Carpio. Istoriniuose šaltiniuose yra užuominų, kad vienas iš Karpių tarnavęs karaliui Jogailai. Giminės pirmtakai Lietuvoje buvę italų kilmės malūnininkai, vėliau tapę stambiais dvarininkais. 1522 m. ir 1539 m. minimas Karpis Jesypovičius. Jo sūnus Juozapas Karpis – pradininkas Bielsko ir Slonimo Karpių giminės šakos, kuri XVII–XVIII a. užėmė įvairias pareigas Bielske, Smolenske, Slonime, Gardine. Šią giminės šaką užbaigė 1787 m. gimęs Juozapas Ignacijus Karpis, kuris vedė Rozaliją Karpytę, taip sujungdamas Bielsko-Slonimo ir Joniškėlio-Rėkyvos giminės šakas. Pastarosios pradininkas antrasis Karpio Jesypovičiaus sūnus Mikalojus Karpis (mirė 1622 m.), Volkovysko pakamaris, evangelikas reformatas, perėjo į katalikybę. Su žmona Kotryna Skaševska jis išaugino sūnus Petrą, Stanislovą-Kazimierą ir Steponą bei dukras Jadvygą, Konstanciją, Zofiją ir Daratą. Ant jo antkapinio paminklo Tytuvėnų bažnyčioje buvo užrašyta: „iš labai kilmingos giminės, palikęs savo žmoną ir dukras eretikes, išskyrus sūnus, kurie visi išpažįsta tikrąjį katalikų tikėjimą, apimtas klastingos karštligės baigė gyvenimą ir buvo palaidotas mūsų bažnyčioje, ilsisi palaidojimo rūsyje prie Šv. Pranciškaus altoriaus“.

Petras Karpis su žmona Marija Golkovskaite susilaukęs 8 vaikų: Petro, Stepono Kazimiero, Povilo Chrizostomo, Marijanos, Barboros, Zofijos, Jokūbo ir Mikalojaus Stanislovo. Joniškėlio šakos pradininkė – Upytės pakamario Povilo Chrizostomo Karpio ir Jadvygos Budembrok šeima. Jų vienintelis sūnus Jokūbas, Upytės stovyklininkas, 1746 m. pasiuntinys į Seimą, buvo vedęs Joaną Godebskytę. Jokūbas ir Joana Karpiai laikomi naujo dvaro ir Joniškėlio miestelio įkūrėjais, manoma, kad iš jos vardo kilęs ir miestelio pavadinimas. Jie turėjo 6 vaikus: sūnus Kazimierą, Karolį ir Benediktą bei dukteris Marijaną Malgožatą, Teresę ir Eleonorą.

Mikalojaus Karpio sūnus Steponas Karpis pradėjo Livonijos Karpių liniją. Jo palikuonys tarnavo Prūsijos, o vėliau ir Rusijos kariuomenėse.

Dvarai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausia dvarų turėjo Žemaitijoje, Šiaurės Lietuvoje, Palenkėje. Iš jų svarbiausi: Apytalaukis, Gulbinėnai, Joniškėlis, Karpiškiai, Krinčinas, Paštuva, Rėkyva ir kiti.

XVIII a. sukaupę didžiulius turtus, Karpiai juos išlaikė ir XIX šimtmetyje. Eustachijaus Karpio sūnaus Felicijono palikuonys XIX a. antroje pusėje valdė 24 503 dešimtines dirbamos ir 3 840 dešimtinių nedirbamos žemės bei 8 395 dešimtines miško, o Pranciškaus atitinkamai – 17 185, 984 ir 8 919 dešimtines.

Joniškėlis su aplinkiniais dvarais atiteko Benediktui Karpiui. Turtą paveldėjęs jo sūnus Ignacijus šeimos nesukūrė ir Joniškėlis su kitais dvarais atiteko giminaičiui iš Rėkyvos šakos Eustachijui Karpiui. Jo vaikaitis Benediktas – paskutinis Joniškėlio dvaro valdytojas.

Žymiausi Karpiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija. IX t. 2006 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
  2. Dvarų kultūra – Lietuvos kultūros dalis. Karpiai