Lietuvos žemdirbystės institutas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Koordinatės: 55°23′41″N 23°51′30″E / 55.39472°N 23.85833°E / 55.39472; 23.85833

Lietuvos žemdirbystės institutas

Lietuvos žemdirbystės institutas (LŽI) – Lietuvos mokslo tyrimų institutas, įkurtas 1956 m. Dotnuvoje, Akademijoje (Kėdainių rajonas). Instituto steigėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Institutas (iki remonto)

Lietuvos žemdirbystės institutas sujungus Žemdirbystės ir dirvožemio institutą Trakų Vokėje, Valstybinę selekcijos stotį Dotnuvoje ir Dotnuvos bandymų stotį. Žemdirbystės instituto sistemai buvo priskirtos ir kitos įvairiuose šalies rajonuose tuo metu veikusios bandymų stotys. Institutas buvo pavaldus Žemės ūkio ministerijai. 19561989 m. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institutas. 1972 m. institute įsteigtas Pašarinių kultūrų selekcijos centras (nuo 1996 m. Augalų selekcijos centras). 1991 m. institutui perduota Agrocheminių tyrimų stotis, įkurta 1950 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. sausio 28 d. nutarimu Nr.59 patvirtino pirmąjį Lietuvos žemdirbystės instituto statutą, pagal kurį Lietuvos žemdirbystės institutas įgijo savarankiško valstybinio mokslo instituto statusą.

2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 669 Vyriausybė pratęsė šį statusą ir Lietuvos žemdirbystės institutas tapo valstybės mokslo institutu – biudžetine mokslo įstaiga, įsteigta Lietuvos ūkiui ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbiems ilgalaikiams tarptautinio lygio moksliniams tyrimams vykdyti. Pagrindinė instituto veikla yra moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra.

Struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalų selekcijos centras
Administracinis pastatas (Stoties g. 5)
Bandomosios augalininkystės laukai šalia Akademijos

Lietuvos žemdirbystės institutas turi Dirvožemio ir augalininkystės, Augalų mitybos ir agroekologijos, Augalų patologijos ir apsaugos skyrius, Augalų selekcijos centrą su Javų selekcijos ir Žolių selekcijos skyriais, chemijos tyrimų bei Genetikos ir fiziologijos laboratorijas, Bitininkystės sektorių, Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialą (įkurtas 1967 m.), Žemdirbystės instituto Vokės filialą (įkurtas 1956 m.). Institutui priklauso bandymų stotys: Elmininkų, įkurta 1941 m., Joniškėlio (1927 m.), Kaltinėnų (1960 m.), Perlojos (1959 m.), Rumokų (1927 m.), Upytės bandymų stotis (1965 m.) ir Agrocheminių tyrimų centras, įkurtas 1992 m. Yra biblioteka, muziejus, bandymų skyrius. Institute, jo filialuose, bandymų stotyse ir Agrocheminių tyrimų centre 2008 m. dirbo 108 mokslo darbuotojai, iš jų 9 profesoriai ir habilituoti daktarai, 78 daktarai.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fundamentinių ir taikomųjų darbų svarbiausios kryptys: dirvožemio fizikinės, chemijos, biologijos savybės ir augalų mitybos procesai; augalų genetika, biotechnologija, fiziologija bei biochemija, selekcija, sėklininkystė, genetinių išteklių įvairovės apsauga ir plėtra; kultūrinių augalų formavimosi ypatumai, agroekologijos ir regioninės žemdirbystės sistemos. institutas rūpinasi mokslo žinių sklaida, ekspertine veikla, rengiami įv. norminiai dokumentai. institutas dalyvauja daugiau kaip 20 tarptautinių programų ir projektų. Institute sukurta daugiau kaip 250 lauko augalų veislių, parengtos svarbiausių žemės ūkio augalų auginimo technologijos. Institutas nuo 1989 m. leidžia tęstinį leidinį „Žemdirbystė“.[1]

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rūta Švedienė. Lietuvos žemdirbystės institutas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 354 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]