Vilniaus Žvėryno gimnazija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°41′51″š. pl. 25°14′43″r. ilg. / 54.697395°š. pl. 25.245249°r. ilg. / 54.697395; 25.245249

Vilniaus Žvėryno gimnazija
[[Vaizdas:|Vilniaus Žvėryno gimnazija herbas|center|150px]]
Vilniaus Žvėryno gimnazija
Miestas (gyvenvietė): Žvėrynas, Vilnius
Mokyklos direktorius(-ė): Daiva Žiurienė
Mokinių skaičius: 1206
Įkūrimo data: 1939 m.
Uždarimo data: 1939 m.
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius: 79
Gimnazijos pastatas iš kitos pusės

Vilniaus Žvėryno gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Vilniuje, Žalioji g. 4, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190001081. Steigėjas Vilniaus miesto savivaldybės taryba.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1939 m. Vykinto gatvėje, name Nr. 11, veikė septynmetė lenkiška mokykla. 1939 m. lapkričio 25 d. ji pavadinama 2-ąja pradine mokykla. Šios mokyklos vedėja Petronėlė Birutė Šičkaitė. Mokykla liko lenkiška, tik įvedamos lietuvių kalbos pamokos. Paraleliai Moniuškos gatvės name Nr. 27 veikė 4-oji pradinė mokykla. Jos vedėjas Juozas Jankauskas. Vokietmečiu mokykla blaškoma iš vienos vietos į kitą (Vykinto g. 11, vėliau Birutės g. 40).

Nuo 1944 m. pradinės mokyklos vadovu paskiriamas Pranas Stasionis. Veikia lenkiškos ir lietuviškos klasės. 1949 m. septynmetė mokykla persikelia į suremontuotas patalpas Vykinto g. 11. 1952 m. ši mokykla vadinama 24-ąja septynmete mokykla. 1959 m. rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas vidurinės mokyklos statusas, ji pavadinta Vilniaus 15-ąja vidurine mokykla, ir rugsėjo pirmąją mokykla sutiko naujose patalpose – Žaliojoje gatvėje Nr. 4. Nuo 1960 m. mokyklai vadovavo Emilija Asanavičienė. Suburiamas stiprus pedagogų kolektyvas, įvedamas sustiprintas chemijos mokymas.

1994 m. mokyklai suteiktas Žvėryno vidurinės mokyklos vardas. 19951996 m. mokyklos bendruomenė apsisprendžia siekti humanitarinio profilio gimnazijos statuso, suformuojama pirmoji gimnazijos klasė, stiprinama mokyklos materialinė bazė, mokytojai kelia kvalifikaciją, kuriamos ir tobulinamos individualios programos, dalyvaujama įvairiuose projektuose.

1999 m. balandžio mėnesį Lietuvos Respublikos Gimnazijų taryba mokyklai suteikė humanitarinės gimnazijos statusą. 2007 m. mokyklos pastatas buvo renovuotas.

Direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1939 m. Petronėlė Birutė Šičkaitė. 2-oji pradinė mokykla
  • 1939–1944 m. Juozas Jankauskas. 4-oji pradinė mokykla
  • 1944–1956 m. Pranas Stasionis. 4-oji pradinė, 24-oji septynmetė, 15-oji vidurinė mokykla
  • 1956–1960 m. Elena Rotomskienė
  • 1960–1972 m. Emilija Asanavičienė
  • 1972–1974 m. Juozas Dulskis
  • 1974–1988 m. Antanas Kazlauskas
  • 1988–1989 m. Romualdas Žemaitis
  • 1989–2003 m. Danguolė Abraitienė
  • 2003 m. Daiva Žiurienė

Žymūs mokiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Gabrielius Liaudanskas (Svaras) – grupės „G&G Sindikatas“ lyderis
  • Gražina Baikštytė – aktorė
  • R. Biržys – VGTU politologijos lektorius;
  • J. Brigmanas – Nacionalinės vertybinių popierių biržos rinkos analizės departamento direktorius
  • M. Bogdevičius – VGTU profesorius, Transporto įrenginių katedros vedėjas
  • L. Burnytė – televizijos režisierė
  • B. Burokaitė – gydytoja, apdovanota labdaros fondo „Mūsu krantas“ auksiniu medaliu
  • Giedrius Čekuolis – diplomatas, ambasadorius Prancūzijoje
  • Darius Čekuolis – diplomatas, ambasadorius Jungtinėse Tautose
  • V. Damaševičius – kino režisierius
  • R. Darulis – VU ekonomikos fakulteto docentas
  • Liutauras Degėsys – poetas, filosofijos dėstytojas
  • R. Delkus – žurnalistas, sporto komentatorius
  • R. Drejeris – VGTU verslo vadybos fakulteto lektorius
  • Gintautas Dzemyda – informatikas, profesorius, akademikas
  • J. Filipavičienė – VPU vokiečių kalbos katedros vedėja, lektorė
  • S. Gecas – architektas
  • T. Gecas – architektas
  • E. Gefenas – LR gydytojų Etikos komisijos pirmininkas
  • Neris Germanas – LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius
  • E. Išganaitytė – VU skandinavų kalbos dėstytoja, vertėja iš norvegų kalbos
  • J. Jankauskaitė – dizainerė
  • Ž. Jasutytė – tapytoja, Dailės akademijos dėstytoja
  • V. Jonušienė – Tomo Mano memorialinio muziejaus direktorė
  • Leonarda Jekentaitė-Kuzmickienė – filosofijos mokslų daktarė
  • S. Juškaitė – fizikos mokslų daktarė
  • R. Juzefovičius – VPUdocentas
  • A. Karaliūnas – laikraščio „Lietuvos rytas“ žurnalistas
  • Mykolas Karnišovas – krepšininkas
  • Dalia Kasčiūnaitė – tapytoja, Nacionalinės premijos laureatė
  • Alantė Kavaliauskaitė – kino režisierė
  • Rimantas Keblas – chirurgas, Vilniaus miesto universitetinės ligoninės direktorius
  • S. Klimašauskas – biotechnologas, VU profesorius
  • A. Krenevičius – VGTU docentas
  • P. Lileikis – žurnalistas, fotokorespondentas
  • L. Liandzbergis – Dailės akademijos dėstytojas
  • Saulius Lipčius – Čiurlionio kvarteto vadovas
  • Algis Liutkevičius – kino ir televizijos operatorius
  • Šarūnas Mačiulis (Šaras) – grupės „Poliarizuoti stiklai“ vokalistas
  • V. Majauskienė – VPU vokiečių kalbos dėstytoja
  • K. Makariūnas – mokslų akademijos narys
  • R. Martavičius – VGTU profesorius
  • Juozas Matonis – režisierius, kino operatorius
  • A. Matulionis – aktorius, Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas
  • S. Merkys – televizijos režisierius
  • Jogaila Morkūnas – žurnalistas, TV laidų prodiuseris
  • R. Nomicaitė – muzikologė
  • Algimantas Pavilionis – Krepšinio rinktinės rėmimo fondo direktorius
  • V. Pruskus – VGTU profesorius
  • R. Pupeikis – VGTU doc. dr. elektronikos fakultetas
  • Naglis Puteikis – buvęs LR kultūros viceministras
  • J. Rudzinskas – tapytojas
  • Valerijus Smilgevičius – fizikas, VU profesorius
  • Rytas Staselis – žurnalistas
  • S. Špokevičius – mikrochirurgas
  • Gintaras Švedas – LR teisingumo viceministras
  • A. Širvinskaitė – solistė
  • J. Talaikytė – dizainerė
  • Tautvydas Vedrickas (g. 1990 m.) – šachmatininkas
  • Ramūnas Vilpišauskas – politologas
  • Marijus Žiedas – TV laidų vedėjas
  • Loreta Zakarevičienė – nepaprastoji ir įgaliotoji Lietuvos Respublikos ambasadorė Austrijos Respublikai, Slovėnijos Respublikai ir Kroatijos Respublikai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]