Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras
54°43′21″š. pl. 25°19′37″r. ilg. / 54.72237°š. pl. 25.326812°r. ilg.
| Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras | |
  | |
| Įkurtas | 2016 m. |
|---|---|
| Direktorius | dr. Arvydas Lubys |
| Darbuotojų | 580 |
| Studentų | 1075 |
| Bakalaurai | 867 |
| Magistrantai | 208 |
| Doktorantai | 172 |
| Vieta | Saulėtekio al. 7, Vilnius, Lietuva |
| Svetainė | www.gmc.vu.lt |
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (santrumpa – VU GMC) – kamieninio akademinio padalinio (fakulteto) statusą turintis Vilniaus universiteto padalinys, kuriame ruošiami biologijos, biochemijos, genetikos, mikrobiologijos, molekulinės biotechnologijos, molekulinės biologijos, neurobiologijos, biofizikos ir kitų gyvybės mokslų specialistai.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Centras įkurtas 2016 m. apjungiant į vieną kamieninį akademinį padalinį Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutą, Vilniaus universiteto Biochemijos institutą ir reorganizuoto Vilniaus universiteto Gamtos mokslo fakulteto biologinių katedrų dalį, dabar vadinamą Biomokslų institutu.[1]
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre tyrimus vykdo 350 mokslininkų, 130 tyrėjų ir techninio personalo, taip pat studijuoja per 1075 bakalauro ir magistro programų studentų (biochemijos, biofizikos, genetikos, mikrobiologijos, biotechnologijos, molekulinės biologijos, neurobiologijos ir kt.) bei 173 doktorantų.[2] Bendras pastato plotas – 24000 m2.
Centre yra įkurtas Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus[3]. Taip pat Centre yra herbariumas bei šalia centro Technologinis verslo inkubatorius[4].
Centras vykdo aukšto tarptautinio lygio mokslinius tyrimus, dalyvauja tarptautinių ir nacionalinių mokslinių projektų įgyvendinime, dalyvauja aukštųjų technologijų verslo plėtroje[2].
Institutai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Biotechnologijos institutas. Instituto direktorius dr. Rokas Abraitis. Institutą sudaro:
- Amiloidų tyrimo sektorius (vadovas dr. Vytautas Smirnovas);
- Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyrius (vadovas prof. dr. Virginijus Šikšnys);
- Bioinformatikos skyrius (vadovas dr. Česlovas Venclovas);
- Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyrius (vadovas prof. dr. Daumantas Matulis);
- DNR modifikacijos tyrimų skyrius (vadovas prof. Saulius Klimašauskas);
- Eukariotų genų inžinerijos skyrius (vadovė dr. Rasa Burneikienė-Petraitytė);
- Imunologijos ir ląstelės biologijos skyrius (vadovė – prof. dr. (HP) Aurelija Žvirblienė);
- Kristalografijos ir cheminės informatikos sektorius (vadovas dr. Saulius Gražulis);
- Pavienių ląstelių analizės skyrius (vadovas dr. Linas Mažutis);
- Taikomosios biokatalizės sektorius (vadovė dr. Inga Matijošytė).
- Biochemijos institutas. Instituto direktorius – dr. Kastis Krikštopaitis. Institutą sudaro:
- Bioanalizės skyrius (vadovas dr. Marius Dagys);
- Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyrius (vadovė dr. Rima Budvytytė);
- Biologinių modelių skyrius (vadovė prof. dr. Daiva Baltriukienė);
- Ksenobiotikų biochemijos skyrius (vadovas habil. dr. Narimantas Čėnas);
- Ląstelės molekulinės biologijos skyrius (vadovė prof. dr. Rūta Navakauskienė);
- Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyrius (vadovas prof. dr. Rolandas Meškys);
- Proteomikos centras (vadovas dr. Mindaugas Valius);
- Bioorganinių junginių chemijos laboratorija (vadovas dr. Mantas Jonušis).
- Biomokslų institutas. Instituto direktorė – prof. dr. Eglė Lastauskienė. Institutas įkurtas 2016 m. buvusio Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto biologinių katedrų pagrindu. Šiuo metu jį sudaro:
- Biochemijos ir molekulinės biologijos katedra (vedėja – doc. dr. Aušra Sasnauskienė);
- Botanikos ir genetikos katedra (vedėjas – prof. dr. (HP) Juozas Rimantas Lazutka);
- Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedra (vedėja – prof. dr. Nomeda Kuisienė);
- Neurobiologijos ir biofizikos katedra (vedėjas – prof. dr. Aidas Alaburda);
- Zoologijos katedra (vedėja – prof. dr. Virginija Podėnienė);
- Ekologijos ir aplinkotyros centras (vedėjas – doc. dr. Gytautas Ignatavičius).’
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Gyvybės mokslų centras. Visuotinė lietuvių enciklopedija, Papildymų tomas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ 2,0 2,1 „2023 m. veiklos ataskaita“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2024-09-29.
- ↑ „Zoologijos muziejus“. Suarchyvuotas originalas 2020-07-11. Nuoroda tikrinta 2020-07-09.
- ↑ „Technologinis verslo inkubatorius“. Suarchyvuotas originalas 2020-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-07-09.