Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Merge-arrow.svg  Šį straipsnį ar jo dalį yra pasiūlyta įkelti į „Vilniaus universitetas“.
Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė galite sužinoti diskusijų puslapyje.
 Information icon4.svg  Šio straipsnio ar straipsnio dalies turinys tikriausiai pagrįstas tik jo objekto pateikta informacija.
Jei galite, straipsnio informaciją pagrįskite nuorodomis į antrinius šaltinius
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras.jpg
Įkurtas2016 m.
Direktoriusdr. Gintaras Valinčius
Darbuotojų376
Studentų960
Doktorantai120
VietaSaulėtekio al. 7, Vilnius, Lietuva
Svetainėwww.gmc.vu.lt

Koordinatės: 54°43′21″š. pl. 25°19′37″r. ilg. / 54.72237°š. pl. 25.326812°r. ilg. / 54.72237; 25.326812 Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras (santrumpa – VU GMC) – kamieninio akademinio padalinio (fakulteto) statusą turintis Vilniaus universiteto padalinys, kuriame ruošiami biologijos, ekologijos, genetikos, mikrobiologijos ir biotechnologijos, molekulinės biologijos ir neurobiofizikos ir kitų gyvybės mokslų specialistai.

Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Centras įkurtas 2016 m. apjungiant į vieną kamieninį padalinį VU Biotechnologijos institutą, VU Biochemijos institutą ir reorganizuoto Vilniaus universiteto Gamtos mokslo fakulteto biologinių katedrų dalį, dabar vadinamą Biomokslų institutu.

VU Gyvybės mokslų centre tyrimus vykdo 200 mokslininkų, 80 tyrėjų ir techninio personalo, taip pat studijuoja per 800 bakalauro ir magistro programų studentų (biochemijos, biofizikos, genetikos, mikrobiologijos ir biotechnologijos, molekulinės biologijos, neurobiologijos, ekologijos, kt.) bei daugiau nei 160 doktorantų.

Centre taip pat yra įkurtas Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus.

Centras bendradarbiauja su tarptautinėmis įmonėmis bei vysto mokslinius tyrimus – ThermoFischer, DupontPioneer, Bayer, Medicinische Labordiagnostic, Biocentras, Amilina ir kt.

VU GMC veikia vienose moderniausių 24 000 m2 ploto patalpų visose Baltijos šalyse. Centro adresas – Saulėtekio al. 7, Vilnius. Patalpose yra įrengta naujausia ir moderniausia įranga, skirta atlikti mokslinei bei akademinei veiklai.

Institutai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Biotechnologijos institutas. Instituto direktorius – prof. habil. dr. Kęstutis Sasnauskas. Institutą sudaro:
    • Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyrius (vedėjas – prof. dr. Virginijus Šikšnys);
    • Bioinformatikos skyrius (vedėjas – dr. Česlovas Venclovas);
    • Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyrius (vedėjas – dr. Daumantas Matulis);
    • DNR modifikacijos tyrimų skyrius;
    • Eukariotų genų inžinerijos skyrius (vedėja – dr. Rasa Burneikienė-Petraitytė);
    • Imunologijos ir ląstelės biologijos skyrius (vedėja – habil. dr. Aurelija Žvirblienė);
    • Mikrotechnologijų sektorius;
    • Taikomosios biokatalizės sektorius.
  • Biochemijos institutas. Instituto direktorius – dr. Kastis Krištopaitis. Institutą sudaro:
    • Bioanalizės skyrius (vedėjas – prof. habil. dr. Valdas Laurinavičius);
    • Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyrius (vedėjas – dr. Gintaras Valinčius);
    • Biologinių modelių skyrius (vedėja – dr. Virginija Bukelskienė);
    • Ksenobiotikų biochemijos skyrius (vedėjas – prof. habil. dr. Narimantas Čėnas);
    • Ląstelės molekulinės biologijos skyrius (vedėja – prof. dr. Rūta Navakauskienė);
    • Molekulinės mikrobiologijos ir biotechnologijos skyrius (vedėjas – dr. Rolandas Meškys);
    • Proteomikos centras (vedėjas – dr. Mindaugas Valius);
    • Bioorganinių junginių chemijos laboratorija (vedėja – dr. Regina Jančienė).
  • Biomokslų institutas. Institutas įkurtas 2016 m. buvusio VU Gamtos mokslų fakulteto biologinių katedrų pagrindu. Šiuo metu jį sudaro:
    • Biochemijos ir molekulinės biologijos katedra (vedėja – prof. Edita Sužiedėlienė);
    • Botanikos ir genetikos katedra (vedėjas – prof. habil. dr. Juozas Lazutka);
    • Mikrobiologijos ir biotechnologijos katedra (vedėja – prof. habil. dr. Lilija Kalėdienė);
    • Neurobiologijos ir biofizikos katedra (vedėjas – prof. habil. dr. Osvaldas Rukšėnas);
    • Zoologijos katedra;
    • Ekologijos ir aplinkotyros centras (vedėjas – doc. dr. Stanislovas Sinkevičius);
    • VU Zoologijos muziejus (vedėjas – prof. habil. dr. Rimantas Rakauskas).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]