1919–1939 m. žemės reforma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

1919–1939 m. žemės reforma – Lietuvoje tarpukariu vykdyta žemės reforma, kurios pagrindinis tikslas buvo išdalinti dvarams priklausiusią žemę bežemiams ir mažažemiams valstiečiams.

Projektas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Iki reformos dvarų valdos sudarė 1384 tūkst. ha Lietuvos teritorijos, t. y., apie 26 % visos 1919 m. visos valstybės teritorijos. Po Pirmojo pasaulinio karo dalis Lietuvos dvarų buvo apleisti ar sunaikinti savininkams pasitraukus dėl karo, kas lengvino dvarų žemės nusavinimą. Be to, kai kurie dvarininkai buvo sulenkėję ir nusiteikę prieš Lietuvos nepriklausomybę.

1919 m. sausio 1 d. Mykolo Krupavičiaus pirmininkaujamas Lietuvos krikščionių demokratų partijos Centro komitetas nusprendė, jog dvarų žemės išdalijimas turi būti pradėtas vykdyti dar iki Steigiamojo Seimo pirmojo susirinkimo. Pasiūlymą vasario 21 d. priėmė Antroji Lietuvos valstybės konferencija, vykusi Kaune. Krikščionys demokratai, Tautininkų sąjunga ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga pasisakė už nusavintos žemės atidavimą į nuosavybę, Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partija ir Lietuvos socialdemokratų partija pasisakė už suvalstybintos žemės nuomą bežemiams ir mažažemiams. Krikščionys demokratai ir tautininkai pasisakė už atlygintiną žemės nusavinimą, socialistai liaudininkai reikalavo nusavinti neatlygintinai. M. Krupavičiaus ir A. Rimkos paruoštas reformos projektas buvo išnagrinėtas Steigiamajame Seime. 1922 m. balandžio 3 d. paskelbtas Žemės reformos įstatymas (priimtas vasario 15 d.), kuriame nurodyta nusavinti didesnių kaip 80 ha ūkių žemę, savininkams paliekant 80 ha minimumą, už nusavinimą skirti kompensacijas. Taip pat numatyta nusavinti ir išdalinti kitų šalių kariuomenėse tarnavusių ar prieš Lietuvos nepriklausomybę veikusių savininkų valdas.[1]

1929 m. įstatymu nenusavinamos ūkių žemės minimumas padidintas iki 150 ha. Tokiu būdu dvarų savininkams palikta apie 82,7 tūkst. ha.[2]

Reformos vykdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1923 m. M. Krupavičius paskirtas žemės ūkio ministru. Reformos vykdymui sukurtas Žemės ūkio ministerijos Žemės reformos departamentas. Pirmiausia išdalintos didesnės nei 150 ha valdos. Žemė nusavinta su pastatais, tačiau įmonės nenusavintos. Iš suvalstybintos žemės buvo formuojami 8-20 ha ūkiai, visų pirma išdalinti bežemiams ir mažažemiams, kurių valdos buvo konfiskuotos 1861 m., bei kariams savanoriams. Reformos vykdymo metu nusavinta daugiau nei 75 % dvarininkų žemės.[1]

1940 m. sausio 1 d. valstybiniame žemės fonde buvo likę 5,1 tūkst. ha neišdalintos žemės.[2]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Prelatas Mykolas Krupavičius ir žemės reforma Lietuvoje 1919–1926 metais
  2. 2,0 2,1 2,2 Pranas Aleknavičius; Vytautas Skuodžiūnas (2004). “Tarpukario Lietuvos 1918-1939 m. laikotarpis”, Žemėtvarka Lietuvoje, 59. ISBN 9955-9729-0-4.