Pinigų plovimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pinigų plovimas – tyčia atliekamas turto teisinės padėties pakeitimas arba turto perdavimas, žinant, kad šis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti bet kokiam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių. Taip pat pinigų plovimu laikomas turto tikrosios kilmės, šaltinio, vietos, judėjimo, nuosavybės teisių arba su nuosavybe susijusių teisių nuslėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra įgytas nusikalstamu būdu ir turto įgijimas, valdymas ar naudojimas, įgijimo (perdavimo) metu žinant, kad šis turtas įgytas nusikalstamu būdu. Taip pat pinigų plovimu laikomas rengimasis, pasikėsinimas padaryti, bendrininkavimas darant bet kurią iš aukščiau nurodytų veiklų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pinigų plovimo koncepcijos atsiradimas siejamas su Didžiąja depresija JAV (1932–1935), kuomet Amerikos nusikaltėliai pirkdami skalbyklas Čikagoje ir kituose miestuose bandė legalizuoti neteisėtai įgytą kapitalą. Neteisėtai įgyti pinigai finansinėse ataskaitose būdavo pažymėti kaip skalbyklos lėšos už suteiktas paslaugas. Tai tapo patogia praktika nusikaltėliams, kadangi stebėti ir kontroliuoti paslaugų teikimą yra žymiai sudėtingiau nei prekybą. [1]

Europos Sąjungoje[taisyti | redaguoti kodą]

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui pinigų plovimu laikomi:

  • turto konversija arba perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę arba siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja nusikalstamoje veikloje, išvengti teisinių šios veikos pasekmių;
  • turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, teisių ar nuosavybės teisių į turtą slėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje;
  • turto įsigijimas, turėjimas arba naudojimas, jo gavimo metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje;
  • dalyvavimas, padėjimas, pasikėsinimas įvykdyti ir pagalba, raginimas, parama ir patarimai vykdant bet kurį iš pirmesniuose punktuose minimų veiksmų.

Veikla yra pripažįstama pinigų plovimu net tada, kai veiksmai, dėl kurių atsirado turtas, skirtas pinigų plovimui, buvo vykdomi kitos valstybės narės teritorijoje arba trečiosios valstybės teritorijoje. šioje direktyvoje teroristų finansavimu laikomas lėšų pateikimas arba surinkimas bet kokiais būdais, tiesiogiai ar netiesiogiai, siekiant jį visą arba iš dalies panaudoti (arba žinant, kad jis bus panaudotas) vykdyti nusikaltimams.

Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 str. išplaukia, kad:

  • pinigų plovimas – tai siekimas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, žinant, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atlikimas su tuo turtu ar pinigais ar jų dalimi susijusias finansines operacijas, sandorių sudarymas ar jų naudojimas ūkinėje, komercinėje veikloje ar melagingas nurodymas, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos. Pinigų sąvoka apima grynuosius pinigu, čekius, vekselius, kelionių čekius, mokėjimo pavedimus bei kitus mokėjimo dokumentus.
  • Operacijos su pinigais – tai pinigų padėjimas, paėmimas ar išdavimas, keitimas finansinėse ar kredito įstaigose, taip pat pinigų skolinimas, dovanojimas bei kitoks mokėjimas ar gavimas civilinių sandorių ar kitu pagrindu, išskyrus mokėjimus ar atsiskaitymus su valstybės ar savivaldos institucijomis, kitomis biudžetinėmis įstaigomis, Lietuvos banku bei valstybės ar savivaldybės fondais, užsienio valstybių diplomatinėmis ar konsulinėmis įstaigomis.
  • Nusikalstamu būdu gauti pinigai – tai pinigai gauti iš uždraustos veiklos, už kurią numatyta atsakomybė LR BK. Pinigų kilmės neaiškumas dar nėra įrodymas, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu.Šiuo atveju turi būti priežastinis ryšys tarp pinigų gavimo ir nusikalstamos veikos.

JAV[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal JAV 1986 m. įstatymą „Dėl kovos su pinigų plovimu“ finansinė operacija yra laikoma pinigų plovimu, jei asmuo žino, kad pinigai naudojami šioje operacijoje atneša nelegalias pajamas ir jei šis asmuo vykdo šitą finansinę veiklą arba: tyčia prisideda prie tokios neteisėtos veiklos, žino, kad finansinė operacija yra vykdoma, kad būtų nuslėpti arba neatskleisti pinigų valdymo ir naudojimo tikrojo pobūdžio, pajamų šaltinio, lėšų buvimo vietos, žino, kad operacijos atlikimui yra būtina nusižengti įstatymų reikalavimams dėl ataskaitų apie atliktą operaciją pateikimo. Pagal šį įstatymą, apmokėjimo dokumentų pervežimas, pervedimas, išsiuntimas, taip pat yra laikomas pinigų plovimu, ,jei asmuo neteisėtai perveža kredito – piniginį dokumentą iš vienos valstybės į kitą, arba: tyčia prisideda prie tokios neteisėtos veiklos, žino, kad toks dokumentas užtikrina neteisėtų pajamų gavimą, žino, kad toks pervežimas yra būtinas siekiant nuslėpti arba neatskleisti jų valdymo ir naudojimo tikrojo pobūdžio, pajamų šaltinio, lėšų buvimo vietos, žino, kad pervežimas atliekamas išvengiant įstatymų dėl ataskaitų pateikimo apie operacijas reikalavimų vykdymą. Pinigų plovimas yra pajamų (turto) neteisėto šaltinio nuslėpimas (neatskleidimas), neteisėtas jų naudojimas paleidžiant į apyvartą per sudaromus ūkinius, komercinius, finansinius sandorius (t. y. juos plaunant) ir taip paverčiant juos teisėtais pinigais. Iš pradžių pinigų plovimo sąvoka apsiribojo tik nusikalstamomis veikomis, susijusiomis su prekyba narkotikais, tačiau pastaruoju metu pinigų plovimas yra apibrėžiamas daug plačiau ir siejamas su platesniu nusikaltimų ratu, t. y. teroristų finansavimu. Pinigų plovimas yra nuosavybės pakeitimas, t. y. siekimas paversti ją legalia, žinant, kad ši nuosavybė yra kilus iš kriminalinės veiklos ir siekiant nuslėpti neteisėtą jos kilmę nuo valstybės institucijų. Bet koks nusikaltimas susijęs su dideliu pelnu – turto prievartavimu, prekyba narkotikais, ginklų kontrabanda ir kitomis organizuoto nusikalstamumo rūšimis – gali sukelti „poreikį“ pinigų plovimui.

Pinigų plovimo mastai[taisyti | redaguoti kodą]

Tarptautinio Pinigų Fondo duomenimis, pinigų plovimas sudaro 2 – 5% pasaulinio bendrojo vidaus produkto. Europolo duomenimis, pinigų plovimo mastai yra milžiniški ir gali siekti nuo 500 milijardų – iki 1,3 trilijonų eurų pelno. Tai yra itin plataus masto reiškinys. Šį nusikaltimą taip pat daro asmenys, vengiantys mokėti mokesčius, besiverčiantys kontrabanda, įvairūs sukčiai. Dauguma darančių šį nusikaltimą yra labai protingi ir išsilavinę, gerai išmano kredito ir finansų įstaigų sistemą, struktūrą, kompetenciją ir žino visas jų veiklos spragas. Pasaulyje jau atsiranda ir pinigų plovėjo profesija. Šie specialistai parduoda intelektualias paslaugas nusikaltėliams, už kurias gauna milžiniškus honorarus. Taip italų organizuoti nusikaltėliai pinigams plauti naudojasi Nikaragvos bankais, Niujorko mafijos atstovai naudojasi Brazilijos bankais, Rusijos organizuoti nusikaltėliai „nešvarius“ pinigus per Antverpeną, Gibraltarą ar Islandiją perveda į Izraelio, Ispanijos bankus, Londono nusikaltėliai naudojasi Karibais.

Pinigų plovimo požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Literatūroje dažniausiai nurodomi tokie bendri visoms valstybėms būdingi nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo veikos požymiai:

  • privalomos buhalterinės apskaitos finansų institucijose nebuvimas;
  • anoniminės bankų sąskaitos;
  • piniginių operacijų identifikavimo sistemos nebuvimas;
  • prastas teisėsaugos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas, vykdant teisinės pagalbos prašymus dėl nusikalstamu būdu įgytų pinigų poėmio ar turto arešto.

Pinigų plovimo būdai[taisyti | redaguoti kodą]

Pinigų plovimo būdų gali būti pačių įvairiausių, nuo „išplautų“ pinigų panaudojimo tikslo ir būdo paprastai priklauso ir šio reiškinio pavojingumas valstybei. Aptarti visų pinigų plovimo būdų neįmanoma dėl jų gausybės ir įvairovės bei todėl, kad sulig kiekviena diena atsiranda vis naujesni pinigų plovimo variantai ir schemos.

Valiutos kontrabanda nedaug skiriasi nuo narkotikų kontrabandos, nes dažniausiai tuo užsiima tos pačios nusikalstamos grupuotės. Tokie pervežimai neretai atliekami periodiškai. Egzistuoja nemažai tokių pinigų išvežimo būdų, kuriuos be kruopštaus ir ilgo darbo labai sunku įtarti esant nelegaliais. Tai – tarpusavio atsiskaitymų įskaitymai. Šis būdas paplito legalioje prekyboje pirmiausia tarp ekonomiškai stiprių valstybių, ir tapo ypač populiarus atsiskaitant su šalimis, kurių valiuta nekonvertuojama, bet leidžiami tarpusavio atsiskaitymų įskaitymai.

Pinigų plovimo metodus būtu galima sugrupuoti:

  • legaliai arba nelegaliai grynieji pinigai keičiami čekiais, kitais banko mokėjimo dokumentais ir pan.;
  • į depozitines sąskaitas dedami indėliai suskaidomi, kad neviršytų norminiuose aktuose nustatytų sumų;
  • duodamas kyšis banko tarnautojui ar kitam atsakingam asmeniui už klientų identifikavimą;
  • perkamos įvairios vertybės, tačiau nurodoma tokia suma, kurios nereikia deklaruoti;
  • grynieji pinigai pervedami į fiktyvių įmonų, giminių sąskaitas;
  • pinigai keičiami užsienio valiuta arba kitos vertės kupiūromis valiutos keitimo punktuose;
  • pasinaudojama įmonėmis, turinčiomis didelę apyvartą, ir į legalių pinigų srautą įliejamos neteisėtos lėšos;
  • kuriamos fiktyvios įmonės, kuriose pinigai deklaruojami kaip gauti legaliame versle.

Pinigų plovimo prevencija[taisyti | redaguoti kodą]

Pinigų plovimo prevencija reguliuojama tarptautiniais ir nacionaliniai teisės aktais. Lietuvoje pirmasis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas priimtas 1997 m. birželio 19 d.[2] Įstatyme numatytos institucijos, atsakingos už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, LR Valstybės saugumo departamentas, Lietuvos bankas ir kitos. Joms pagal kompetencijas yra paskirtos skirtingos pareigos – pavyzdžiui, Lietuvos bankas patvirtina kredito ir mokėjimo įstaigoms skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, prižiūri kredito ir mokėjimo įstaigų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja kredito ir mokėjimo įstaigas.

Dauguma teisės aktų turi tris prioritetines veikimo kryptis – užkardyti, aptikti ir išaiškinti, nubausti.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]