Lenkijos Liaudies Respublika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Polska Rzeczpospolita Ludowa
Lenkijos Liaudies Respublika
Flag of the NSDAP (1920–1945).svg
1944 – 1989 Flag of Poland.svg
Flag herbas
Vėliava Herbas
Himnas
Lenkijos himnas
Location of
Lenkijos liaudies respublika šaltojo karo metais
Sostinė Varšuva
Kalbos lenkų
Valdymo forma Respublika
Tarybos Pirmininkas
 1952–1964 (pirmas) Aleksandras Zavadskis
 1985–1989 (paskutinis) Voicechas Jaruzelskis
Era Naujausi laikai
 - Įkūrimas 1944
 - Pavadinimo pakeitimas 1989 m.
Plotas
 - 1990 312 685 km² (120 728 sq mi)
Gyventojai
 - 1946 23 930 000 
 - 1990 37 970 155 
Valiuta Zlotas

Lenkijos Liaudies Respublika (lenk. Polska Rzeczpospolita Ludowa) – oficialus Lenkijos pavadinimas 19441989 m.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Karo pabaigoje sąjungininkams tapo aišku, kad nepavyks į valdžią Lenkijoje grąžinti emigracinės vyriausybės. Jaltos konferencijoje Stalinas, Čerčilis ir Ruzveltas susitarė, kad Lenkijoje iš emigracinės vyriausybės ir protarybinio „Liublino komiteto“ bus suformuota „Laikinoji nacionalinės vienybės vyriausybė“, kuri turės organizuoti šalyje laisvus rinkimus.

Tačiau ši vyriausybė faktiškai buvo TSRS kontroliuojama, 1947 m. sausio mėn. vykę „rinkimai“ įtvirtino komunistinį režimą, kuriam vadovavo stalinistas Boleslavas Bierutas.[1] Emigracinė vyriausybė Londone veikė iki pat 1990 m.

Potsdamo konferencijoje 1945 m. rugpjūčio mėn. nuspręsta pietinę Rytprūsių dalį ir Vokietijos žemes į rytus nuo Oderio ir Neisės (Pomeranija, Žemutinė Silezija ir dalis Brandenburgo) perduoti Lenkijai. Pagal sutartį su TSRS Lenkijai atiteko Baltstogės sritis.[2]

Karo metu nacių vykdytas holokaustas, pokario antisemitinė LLR vyriausybės politika ir dėl to vykusi žydų emigracija, vokiečių priverstinis iškeldinimas iš prijungtų buvusių Vokietijos žemių pavertė LLR praktiškai monoetnine valstybe. LLR gyventojų skaičius padidėjo nuo 27 mln (1954) m. iki 37,97 mln (1990 m.)

LLR gyvavimo metu periodiškai kildavo ekonominės-politinės krizės (1956, 1968, 1970 m., 1981 m.).

Vadovaujant V.Gomulkai kurtas „lenkiškasis kelias į socializmą“: kiek liberalizuota ekonomika, likviduota dauguma kolūkių, normalizuoti santykiai su katalikų bažnyčia, sušvelnėjo cenzūra, vystyta „darbininkų savivalda". E.Gereko laikais ekonomiką bandyta kelti užsienio kreditų pagalba. Užsienio skolai pasiekus 20 milijardų JAV dolerių, 1980 m. kilo didžiulė ekonominė-socialinė krizė, ekonomika nustojo funkcionuoti, šalis buvo prie bado ribos. Generolas Voicechas Jaruzelskis savo rankose sutelkęs visą valdžią, 1981 m. gruodžio mėn. Lenkijoje įvedė karinę padėtį, išsilaikiusią iki 1983 m.

Katalikų bažnyčia LLR buvo pasipriešinimo valdžiai centras. Jos įtaka ypač sustiprėjo 1978 m., kai popiežiumi tapo Krokuvos kardinolas Karolis Voityla. Nepriklausoma profsąjunga „Solidarumas“, 1981 m. inicijavusi streikus, davė pradžią visuomeniniams ir politiniams pokyčiams ir politinės santvarkos pasikeitimui.

1989 m. gruodžio 29 d. Konstitucijoje įteisintas istorinis šalies pavadinimas „Lenkijos Respublika“ (Rzeczpospolita Polska).

Valstybinė santvarka[taisyti | redaguoti kodą]

Lenkijos Liaudies Respublika (LLR) buvo socialistinio tipo valstybė. LLR Konstitucija buvo priimta 1952 m. liepos 22 d. (laikinoji konstitucija veikė nuo 1947 m.). Nemažai pataisų joje padaryta 1976 m. Iki 1989 m. kolektyvinis šalies vadovas buvo Valstybės taryba).

Konstitucijoje buvo įtvirtintas vadovaujantis komunistinės – Lenkijos jungtinės darbininkų partijos (LKDP) – vaidmuo. Šalyje veikė marionetinės – Jungtinė valstiečių bei Demokratinė – partijos, kurios kartu su LJDP sudarė koaliciją (nuo 1952 m. – Liaudies frontas, nuo 1956 m. – Nacionalinės vienybės frontas, nuo 1983 m. – Nacionalinio atgimimo patriotinis judėjimas). 19651980 m. šalyje veikė parlamentinė opozicija – asociacija ZNAK.

LLR buvo pirmoji socialistinė šalis, kurioje buvo įsteigtas Konstitucinis Teismas (1986 m.) ir ombudsmeno institucija (1988 m.).

Vadovai[taisyti | redaguoti kodą]

LLR Valstybės tarybos pirmininkai:

LLR Ministrų tarybos pirmininkai:

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]