Zamostė

Koordinatės: 50°43′01″š. pl. 23°15′11″r. ilg. / 50.717°š. pl. 23.253°r. ilg. / 50.717; 23.253 (Zamostė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zamostė
lenk. Zamość
            
Rotušė
Zamostė
Zamostė
50°43′01″š. pl. 23°15′11″r. ilg. / 50.717°š. pl. 23.253°r. ilg. / 50.717; 23.253 (Zamostė)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Liublino vaivadija Liublino vaivadija
Gyventojų (2022) 59 274
Plotas 30,34 km²
Tankumas (2022) 1 954 žm./km²
Pašto kodas nuo 22-400 iki 22-410
Tinklalapis www.zamosc.pl
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 564

Zamòstė [1][2] (arba Zamòscis;[3] lenk. Zamość) – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, 240 km į pietryčius nuo Varšuvos, 90 km nuo Liublino, 60 km nuo Ukrainos sienos. Už 20 km plyti Roztocze nacionalinis parkas. Zamostės renesanso stiliaus senamiestis nuo 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Idealų miestą“ kūrė italų architektas Bernardo MorandoPadujos. Miestas išlaikęs originalų planą ir jį saugojančius gynybinius įtvirtinimus. Statiniams būdingos susipynusios Italijos ir Centrinės Europos architektūrinės tradicijos.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senamiestis
Tvirtovės bastionas

Miestą prekybiniame kelyje, jungiančiame Vakarų ir Šiaurės Europą su Juodąja jūra, 1580 m. įkūrė ATR etmonas Janas Zamoiskis. XVI–XVII a. miestas klestėjo, o Zamostės tvirtovė buvo viena įspūdingiausių to meto ATR: miestą juosė galingų bastionų, kurtinų ir gynybinių griovių sistema, išnaudojanti Labunkos ir Topornicos upių ir pelkėtų slėnių teikiamus gamtinius pranašumus. Tvirtovė statyta tikintis galimų totorių antpuolių.

1648 m. Zamostę buvo apgulę Bogdano Chmelnickio kazokai, vėliau, per Šiaurės karą, Švedijos, Saksonijos kariuomenės, abiem atvejais miestas išsilaikė. 17721809 priklausė Galicijai, po 1809 m, pateko į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį, Rusijos imperiją. XIX a. miestas buvo Liublino gubernijos Zamostės apskrities centras.[4] 1916 m. nutiestas geležinkelis.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Zamostė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-25).
  2. Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Lenkijos vietovardžių formų sąrašas – Vilnius, MELI, 2002.
  3. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  4. Zamość. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 375 psl. (lenk.)