Poznanė

Poznanė lenk. Poznań

Poznanės senamiesčio panorama 2007 m.

Poznanė 52°24′00″ š. pl. 16°55′00″ r. ilg. / 52.40000°š. pl. 16.91667°r. ilg. / 52.40000; 16.91667 (Poznanė)Koordinatės: 52°24′00″ š. pl. 16°55′00″ r. ilg. / 52.40000°š. pl. 16.91667°r. ilg. / 52.40000; 16.91667 (Poznanė)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Didžiosios Lenkijos vaivadija

Įkūrimo data	VIII a.
Miesto prezidentas	Ryszard Grobelny

Gyventojų (2020.12.31.^[1])	532 048
Plotas	261,91 km²
Tankumas (2020.12.31.^[1])	2 031 žm./km²
Altitudė	50−154 m

Pašto kodas	60-001 iki 61-890
Tinklalapis	www.poznan.pl
Vikiteka	Poznanė

Kirčiavimas	Poznãnė

Poznanė (lenk. Poznań, vok. Posen, lot. Posnania) – miestas-apskritis, Didžiosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras. 2021 m. duomenimis, Poznanė yra 5-as pagal gyventojų skaičių Lenkijos ir 90-as Europos žemyno miestas – 2020 m. gruodžio 31 d. gyveno 532 048 žmonių.^[2]

Poznanė įsikūrusi vakarinėje Lenkijoje, prie Vartos upės, Regiono komercinis, kultūrinis ir susisiekimo centras. Yra tarptautinis oro uostas, miestu važinėja tramvajai. Išvystyta mašinų, maisto, gumos, parfumerijos, stiklo, lengvoji pramonė. Medicinos akademija, keletas teatrų (tarp jų ir operos, kuriame dainavo ir žinomas Lietuvos bosas Liudas Mikalauskas).

Poznanėje kasmet vyksta tarptautinės mugės. Yra nacionalinis muziejus, archeologijos muziejus, kelios gotikinės bažnyčios (tarp jų ir XIII–XV a. katedra), renesanso stiliaus rotušė (XIII–XVI a.), XVI–XIX a. namai. Miesto centro puošmena – 2003 m. atnaujintas Senasis bravoras. 4 km į pietus nuo Poznanės centro yra Krzesiny karinis aerodromas, jame dislokuota Lenkijos karinių oro pajėgų 31-oji taktinės aviacijos bazė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poznanė – seniausias Didžiosios Lenkijos miestas. Nuo 966 m. pirmos Lenkijos katalikų vyskupystės centras. X–XI a. buvo Lenkijos kunigaikščių rezidencija. 1253 m. balandžio 23 d. gavo miesto teises. Mieste ilgą laiką gyveno Poznanės ir Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. 1815 m. tapo į Prūsijos sudėtį įėjusios Poznanės didžiosios kunigaikštystės centru. Po Poznanės sukilimo, įvykusio 1918–1919 m., įėjo į suvienytos Lenkijos valstybės sudėtį.

Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poznanės Britų karių kapinėse palaidotas Pasipriešinimo hitlerininkams dalyvis karo lakūnas iš Lietuvos Romualdas Marcinkus. 2009 m. lapkričio 12 d., dalyvaujant krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso vadovaujamai delegacijai, Tautų sandraugos karių kapų komisija jam atidengė paminklą.^[3]

Nuo 1919 m. mieste veikia universitetas, dabar vadinamas Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetu. Nuo pat įkūrimo šioje aukštojoje mokykloje buvo skaitomas lietuvių kalbos kursas (lektorius dr. Juzefas Lengovskis). 1956 m. įkurta Baltų filologijos katedra, kuriai ilgus metus vadovavo buvęs Vilniaus universiteto Humanitarinio fakulteto dekanas prof. Janas Otrembskis. Jam mirus, katedros vedėju buvo kitas žinomas kalbininkas Česlovas Kudzinovičius. Šių dviejų mokslininkų pastangomis 1958 m. Poznanėje buvo išleista Britų muziejuje saugoma Samuelio Boguslavo Chilinskio versta lietuviška Biblija. Nuo 1988 m. Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Kalbotyros institute pradėjo veikti Baltų kalbų skyrius, kuriame studijuoja keletas studentų.^[4] Universitete dėstė žinomi Lietuvos filologai dr. Pranas Gražys ir dr. Kazimieras Juozas Ambrasas, bibliotekoje saugomas Kazimiero Kristupo Daukšos 1836–1844 m. surinkto lenkų-lietuvių kalbų žodyno rankraštis, taip pat Tilžės Lietuvių literatūros draugijos rinkiniai.