Poznanė
Poznanė lenk. Poznań | |
---|---|
![]() ![]() | |
![]() | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | ![]() |
Vaivadija | ![]() |
Įkūrimo data | VIII a. |
Miesto prezidentas | Ryszard Grobelny |
Gyventojų | 532 048 |
Plotas | 261,91 km² |
Tankumas | 2 031 žm./km² |
Altitudė | 50−154 m |
Pašto kodas | 60-001 iki 61-890 |
Tinklalapis | www.poznan.pl |
![]() |
Poznanė |
Kirčiavimas | Poznãnė |
Poznanė (lenk. Poznań, vok. Posen, lot. Posnania) – miestas-apskritis, Didžiosios Lenkijos vaivadijos administracinis centras. 2021 m. duomenimis, Poznanė yra 5-as pagal gyventojų skaičių Lenkijos ir 90-as Europos žemyno miestas – 2020 m. gruodžio 31 d. gyveno 532 048 žmonių.[2]
Poznanė įsikūrusi vakarinėje Lenkijoje, prie Vartos upės, Regiono komercinis, kultūrinis ir susisiekimo centras. Yra tarptautinis oro uostas, miestu važinėja tramvajai. Išvystyta mašinų, maisto, gumos, parfumerijos, stiklo, lengvoji pramonė. Medicinos akademija, keletas teatrų (tarp jų ir operos, kuriame dainavo ir žinomas Lietuvos bosas Liudas Mikalauskas).
Poznanėje kasmet vyksta tarptautinės mugės. Yra nacionalinis muziejus, archeologijos muziejus, kelios gotikinės bažnyčios (tarp jų ir XIII–XV a. katedra), renesanso stiliaus rotušė (XIII–XVI a.), XVI–XIX a. namai. Miesto centro puošmena – 2003 m. atnaujintas Senasis bravoras. 4 km į pietus nuo Poznanės centro yra Krzesiny karinis aerodromas, jame dislokuota Lenkijos karinių oro pajėgų 31-oji taktinės aviacijos bazė.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Poznanė – seniausias Didžiosios Lenkijos miestas. Nuo 966 m. pirmos Lenkijos katalikų vyskupystės centras. X–XI a. buvo Lenkijos kunigaikščių rezidencija. 1253 m. balandžio 23 d. gavo miesto teises. Mieste ilgą laiką gyveno Poznanės ir Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. 1815 m. tapo į Prūsijos sudėtį įėjusios Poznanės didžiosios kunigaikštystės centru. Po Poznanės sukilimo, įvykusio 1918–1919 m., įėjo į suvienytos Lenkijos valstybės sudėtį.
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Poznanės Britų karių kapinėse palaidotas Pasipriešinimo hitlerininkams dalyvis karo lakūnas iš Lietuvos Romualdas Marcinkus. 2009 m. lapkričio 12 d., dalyvaujant krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso vadovaujamai delegacijai, Tautų sandraugos karių kapų komisija jam atidengė paminklą.[3]
Nuo 1919 m. mieste veikia universitetas, dabar vadinamas Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetu. Nuo pat įkūrimo šioje aukštojoje mokykloje buvo skaitomas lietuvių kalbos kursas (lektorius dr. Juzefas Lengovskis). 1956 m. įkurta Baltų filologijos katedra, kuriai ilgus metus vadovavo buvęs Vilniaus universiteto Humanitarinio fakulteto dekanas prof. Janas Otrembskis. Jam mirus, katedros vedėju buvo kitas žinomas kalbininkas Česlovas Kudzinovičius. Šių dviejų mokslininkų pastangomis 1958 m. Poznanėje buvo išleista Britų muziejuje saugoma Samuelio Boguslavo Chilinskio versta lietuviška Biblija. Nuo 1988 m. Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Kalbotyros institute pradėjo veikti Baltų kalbų skyrius, kuriame studijuoja keletas studentų.[4] Universitete dėstė žinomi Lietuvos filologai dr. Pranas Gražys ir dr. Kazimieras Juozas Ambrasas, bibliotekoje saugomas Kazimiero Kristupo Daukšos 1836–1844 m. surinkto lenkų-lietuvių kalbų žodyno rankraštis, taip pat Tilžės Lietuvių literatūros draugijos rinkiniai.
Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baidarių ir kanojų irklavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Mieste tris kartus vyko pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionatas.
Futbolas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Futbolo klubai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Stadionai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Miesto stadionas, kurio talpa virš 40 tūkst. žiūrovų.
- Stadion przy Drodze Dębińskiej, kurio talpa 4 694.
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ polskawliczbach.pl / Poznań w liczbach
- ↑ citypopulation.de/en / Poland: Major Cities
- ↑ Poznanėje pagerbtas tarpukario Lietuvos karo lakūno R. Marcinkaus atminimas
- ↑ K. J. Ambrasas. Lituanistika Poznanės universitete (1919–1989)
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
-
Poznanė 1934 m.
-
Miesto rotušė 2013 m.
-
Senasis turgus ir miesto rorušė 2012 m.
-
Neptūno fontanas, 2016 m.
-
2016 m.
-
2005 m.
-
Buvusi Jėzuitų kolegija, 2013 m.
-
2014 m.
-
Poznanės senasis turgus 2013 m.
-
2014 m.
-
2010 m.
-
2012 m.
-
2014 m.
-
2005 m.
-
Senasis bravoras 2007 m.
-
Poznanės panorama, priekyje Ekonomikos universiteto pastatų kompleksas 2018 m.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|