Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Balstogės vaivadija lenk. Województwo białostockie blrs. Беластоцкае ваяводзтва
Vaivadija Lenkijos žemėlapyje, 1930 m.
Valstybė
Antroji Lenkijos Respublika
Administracinis centras
Balstogė
Pavietai
12 (1919)
Gyventojų
1 305 284 (1921) , 1 646 844 (1931)
Plotas
32 450 km² (1921)
Apie Balstogės vaivadiją 1945–1975 m. žr. Balstogės vaivadija (1945–1975) ;
Apie Balstogės vaivadiją 1975–1998 m. žr. Balstogės vaivadija (1975-1998) .
Balstogės vaivadija (lenk. Województwo białostockie , blrs. Беластоцкае ваяводзтва ) – 1919 –1939 m. egzistavusi vaivadija II Lenkijos respublikos šiaurinėje dalyje, į kurią įėjo dalis lietuvių etninių žemių. Centras – Balstogė . Vaivadijoje buvo 35 miesto tipo valsčiai ir 128 kaimo tipo valsčiai . 1921 m. vaivadijos plotas buvo 32 450 km², o 1939 m. – 26 036 km². Vaivadija turėjo savo herbą . Vaivadija šiaurėje ribojosi su Lietuva , šiaurės vakaruose su Rytų Prūsija , šiaurės rytuose su Vilniaus vaivadija , rytuose su Naugarduko vaivadija , pietuose su Polesės vaivadija ir Liublino vaivadija ir vakaruose su Varšuvos vaivadija .
Vaivadija įkurta 1919 m. rugpjūčio 14 d. kaip II Lenkijos Respublikos administracinis vienetas. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį dalis Augustavo , Gardino ir Sokulkos apskričių bei visos Seinų ir Suvalkų apskritys buvo priskirtos Lietuvos Respublikai . Prasidėjus karui 1939 m., vaivadija panaikinta. Tų pačių metų rugsėjo mėnesį visą vaivadiją išskyrus Suvalkų apskritį ir dalį Augustavo apskrities perėmė Baltarusijos TSR , kur buvo įkurta baltarusiška Balstogės sritis . 1941 m. birželio mėnesį visą vaivadiją užėmė Trečiasis Reichas , kur buvo įkurta nauja vokiška Balstogės sritis . 1944 m. šias žemes vėl užėmė Baltarusijos TSR ir atkūrė buvusią sritį, bet jau 1945 m. dalis buvusios vaivadijos žemių buvo perduotos Lenkijos Liaudies Respublikai , kur 1946 m. buvo įkurta nauja Balstogės vaivadija . Po karo dalis Augustavo , Sokulkos , Bielsko , Balstogės apskričių žemių bei visos Gardino ir Valkavisko apskritys atiteko Baltarusijos TSR .
Pagal 1921 m. gyventojų surašymo duomenis vaivadijos gyventojų tankumas buvo 40,2 gyv./km² ir gyveno 1.305.284 gyventojai, kurių tautinė ir religinė sudėtis atrodė taip:[1]
Katalikai – 68,5%; 894.227
Stačiatikiai – 15,1%; 197.392
Judėjai – 14,9%; 193.963
Protestantai – 1%; 13.075
Sentikiai – 0,36%; 4.690
1931 m. vaivadijos gyventojų tankumas buvo 49 gyv./km² ir gyveno 1 646 844 gyventojai, kurių tautinė sudėtis atrodė taip:
Lenkai – 1 182 259 (71,79%)
Gudai – 205 590 (12,48%)
Žydai – 194 935 (11,84%)
Rusai – 35 148 (2,13%)
Kiti – 28 912 (1,76%)
Po vaivadijos įkūrimo 1919 m. rugpjūčio 14 d. vaivadijoje buvo 12 apskričių. 1921 m. vasario 19 d. prie vaivadijos buvo prijungtos Bialoviežos , Gardino ir Valkavisko apskritys. 1922 m. rugpjūčio 1 d. buvo panaikinta Bialoviežos apskritis , kuri buvo prijungta prie Bielsko apskrities . 1925 m. sausio 1 d. buvo panaikinta Seinų apskritis ir prijungta prie Suvalkų apskrities . 1928 m. Balstogės miestas tapo atskira apskritimi. 1932 m. balandžio 1 d. buvo panaikinta Kolno apskritis , kuri buvo prijungta prie Lomžos ir Ostrolenkos apskričių. 1939 m. balandžio 1 d. Lomžos , Ostrolenkos ir Ostruvo apskritys buvo prijungtos prie Varšuvos vaivadijos .