Liublino vaivadija
Kitos reikšmės – Liublino vaivadija (reikšmės).
| Liublino vaivadija Województwo lubelskie | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija | ||||||
| Administracinis centras | Liublinas | ||||||
| Apskritys | 20 | ||||||
| Gyventojų | 2 156 150 | ||||||
| Plotas | 25 122,46 km² | ||||||
| Tankumas | 86 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | Lubelskie | ||||||
 Vikiteka | Liublino vaivadijaVikiteka | ||||||
Liublino vaivadija (lenk. województwo lubelskie) – – teritorinis vienetas Lenkijos pietryčiuose. Vaivadijos sostinė – Liublinas. Šiaurėje ir vakaruose ribojasi su Mazovijos vaivadija, pietvakariuose – Švento Kryžiaus vaivadija, pietuose – Pakarpatės vaivadija, pietryčiuose su Ukraina ir šiaurės rytuose su Baltarusija. Vaivadija sudaro 8 % šalies ploto.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki VIII a. šiaurinėje dabartinės vaivadijos teritorijoje gyveno baltų gentis – jotvingiai, o pietinėje slavų gentys volynėnai, lendai, dulebai ir vyslėnai.[5] X a. pabaigoje didžiąją dalį rytinių žemių užėmė Kijevo Rusia, o vakarines Lenkijos karalystės Sandomiero kunigaikštystė. Žlugus Kijevo Rusios valstybei rytinėje šių žemių dalyje XII a. susikūrė Haličo-Volynės kunigaikštystė, kuriai žlungant dėl šių žemių kovojo Lietuvos Didžioji kunigaikštystė, Lenkijos karalystė ir kryžiuočiai. XIV a. pabaigoje LDK prisijungė šiaurės rytines dabartinės vaivadijos žemes, kurios buvo prijungtos prie Trakų vaivadijos, kur 1566 m. buvo įkurta Bresto vaivadija, egzistavusi iki 1795 metų.[6][7] Lenkijai atitekusios žemės buvo prijungtos prie Sandomiero vaivadijos ir Rusios vaivadijos Chelmo žemių. 1474 m. iš rytinių Sandomiero vaivadijos žemių buvo sukurta nauja Liublino vaivadija, kuri iki 1795 m. Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo priklausė Lenkijos karalystės Mažosios Lenkijos provincijai. Rusios vaivadija 1772 m. po Pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo atiteko Habsburgų monarchijai.
Nuo 1795 m. iki 1809 m. visa dabartinės vaivadijos teritorija priklausė Austrijos karalystės Vakarų Galicijai. 1809–1816 m. šiaurinė dalis priklausė Varšuvos kunigaikštystės Sedlcų departamentui, o pietinė Liublino departamentui.
1816–1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Palenkės vaivadijai ir Liublino vaivadijai. 1837–1844 m. šiaurinės žemės priklausė Palenkės gubernijai, kuri 1844 m. prijungta prie Liublino gubernijos. 1867 m. šiaurinės žemės buvo prijungtos prie naujai sukurtos Sedlcų gubernijos, kurios jai priklausė iki 1912 metų. Pietinės žemės iki 1912 m. priklausė Liublino gubernijai. 1912–1915 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Chelmo gubernijai.
1915–1918 m. pietinė dalis priklausė Vokietijos imperijos, Lenkijos karalystės, Liublino generalgubernijai, o šiaurės rytinė dalis Oberostui. 1917–1920 m. pietrytinės žemės priklausė Ukrainos Liaudies Respublikai. 1920–1939 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė II Lenkijos Respublikos Liublino vaivadijai. 1939–1945 m. visos dabartinės vaivadijos žemės priklausė Trečiojo Reicho Generalgubernijai.
1945–1975 m. priklausė Lenkijos Liaudies Respublikos Liublino vaivadijai, kurios ribos buvo beveik tokios pačios kaip ir dabartinės vaivadijos. 1975–1998 m. priklausė Liublino, Zamostės, Chelmo, Palenkės Bialos, Sedlcų ir Tarnobžego vaivadijoms.
Dabartinė vaivadija įkurta 1999 m. sausio 1 d. sujungiant Liublino, Zamostės, Chelmo vaivadijas ir dalį Palenkės Bialos, Sedlcų ir Tarnobžego vaivadijų žemių, remiantis 1998 m. vietinės valdžios reorganizacijos aktu.
Dalis dabartinių Palenkės Radzino, Vlodavos, Parčevo ir Palenkės Bialos apskričių žemių nuo XIII–XIV a. iki 1795 m. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei.
Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaivadija sudaryta iš 20 apskričių ir 4 miestų-apskričių. Vaivadijoje yra 213 valsčių, iš kurių 20 miesto tipo, 22 kaimo-miesto ir 171 kaimo tipo.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vaivadijos vakarinės žemės priklauo istoriniam Mažosios Lenkijos regionui, rytinės istoriniams Polesės ir Voluinės regionams, o šiaurinės XIX a. nuo Palenkės istorinio regiono atskirtam Pietinės Palenkės istoriniam regionui. Vaivadija išsidėsčiusi Pietinė Palenkės žemumoje, Voluinės Polesėje, Liublino aukštumoje, Voluinės aukštumoje ir Sandomiero slėnyje. Didžiausios upės tekančios vaivadijos teritorijoje yra: Vysla, Vakarinis Bugas, Vepšas ir Kžna.
Miestai ir miesteliai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaivadijoje yra 42 miesto statusą turinčios gyvenvietės, 4 iš jų sudaro atskirus miestus-apskritis ir 20 miesto tipo valsčius.
| Nr. | Herbas | Miastas | Gyventojai | Plotas (km²) | Gyventojų tankis (gyv./km²) |
|---|---|---|---|---|---|
| 1. |  | Liublinas | 350 462 | 147 | 2377 |
| 2. |  | Chelmas | 67 693 | 35,28 | 1918,7 |
| 3. |  | Zamostė | 66 519 | 30,34 | 2193 |
| 4. |  | Palenkės Biala | 57 790 | 49,40 | 1168,4 |
| 5. |  | Pulavai | 49 066 | 50,61 | 969,5 |
| 6. |  | Svidnikas | 40 050 | 20,35 | 1968 |
| 7. |  | Krasnikas | 35 642 | 25,52 | 1397 |
| 8. |  | Lukuvas | 31 120 | 35,75 | 852,2 |
| 9. |  | Bilgorajus | 27 341 | 21,10 | 1295 |
| 10. |  | Liubartuvas | 22 793 | 13,92 | 1648 |
| 11. |  | Lenčna | 21 084 | 19 | 1110 |
| 12. |  | Liublino Tomašuvas | 19 991 | 13,29 | 1506 |
| 13. |  | Krasnystavas | 19 808 | 42,13 | 470,6 |
| 14. |  | Hrubešuvas | 18 350 | 33,03 | 578,6 |
| 15. |  | Demblinas | 17 665 | 38,33 | 461 |
| 16. |  | Palenkės Mendzyžecas | 17 088 | 20,03 | 853,1 |
| 17. |  | Palenkės Radzynis | 16 047 | 19,31 | 831 |
| 18. |  | Vlodava | 13 918 | 17,97 | 756 |
| 19. |  | Liublino Januvas | 11 963 | 14,84 | 808 |
| 20. |  | Parčevas | 10 228 | 8,05 | 1277 |
| 21. |  | Poniatova | 9 644 | 15,26 | 632 |
| 22. |  | Rykos | 9 636 | 27,22 | 354 |
| 23. |  | Liublino Opolė | 8 739 | 15,12 | 578 |
| 24. |  | Belžycės | 6 958 | 23,46 | 297 |
| 25. |  | Terespolis | 6 001 | 10,11 | 594 |
| 26. |  | Bychava | 5 297 | 6,69 | 791,8 |
| 27. |  | Ščebžešynas | 5 255 | 29,12 | 180 |
| 28. |  | Rejoviec Fabričnai | 4 474 | 14,28 | 313 |
| 29. |  | Nalenčuvas | 4 200 | 13,82 | 303,9 |
| 30. |  | Žemutinis Kazimieras | 3 485 | 30,44 | 114,49 |
| 31. |  | Kockas | 3 484 | 16,78 | 208 |
| 32. |  | Tarnogrudas | 3 396 | 10,69 | 318 |
| 33. |  | Zvežynecas | 3 297 | 4,82 | 684 |
| 34. |  | Krasnobrudas | 3 075 | 6,99 | 430 |
| 35. |  | Lukuvo Stočekas | 2 718 | 9,15 | 297 |
| 36. |  | Anopolis | 2 654 | 7,73 | 343 |
| 37. |  | Piaskai | 2 634 | 8,43 | 312 |
| 38. |  | Juzefuvas | 2 418 | 5 | 484 |
| 39. |  | Laščuvas | 2 341 | 5,01 | 467 |
| 40. |  | Liublino Ostruvas | 2 206 | 29,77 | 75 |
| 41. |  | Tyšovcės | 2 144 | 18,52 | 116 |
| 42. |  | Frampolis | 1 408 | 4,67 | 301 |
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014.
- ↑ Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014.
- Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014.
- ↑ Główny Urząd Statystyczny, dane za rok 2014, stan na 01.01.2014.
- ↑ http://lt.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Slav-7-8-obrez.png
- ↑ http://mkp.emokykla.lt/gimtoji/images.php?IId=268 Archyvuota kopija 2023-03-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://forum.istorija.net/photos/show-album.asp?albumid=35&photoid=360 Archyvuota kopija 2014-12-30 iš Wayback Machine projekto.
- Vaivadijos statistika (Polskawliczbach.pl)
| ||||||||||
.svg){kind=small}
