Žuromino apskritis
| Žuromino apskritis lenk. Powiat żuromiński | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Lenkija
| ||||||
| Vaivadija |  Mazovijos vaivadija
| ||||||
| Administracinis centras | Žurominas | ||||||
| Gyventojų | 40 305 | ||||||
| Plotas | 805,01 km² | ||||||
| Tankumas | 50 žm./km² | ||||||
| Teritorijos kodas | WZU | ||||||
| Tinklalapis | www.zuromin-powiat.pl/ | ||||||
Žuromino apskritis (lenk. Powiat żuromiński) – apskritis šiaurės rytų Lenkijoje, Mazovijos vaivadijoje. Apskrities centras įsikūręs Žuromino mieste. Apskritis šiaurės rytuose ribojasi su Dzialdovo apskritimi, rytuose su Mlavos, pietryčiuose su Plonsko, pietvakariuose su Serpco ir vakaruose su Ripino bei Brodnicos apskritimis. Apskrityje yra 6 valsčiai.
Apskrities valsčiai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apskrityje yra 6 valsčiai:
| Valsčius | Rūšis | Plotas (km²) |
Gyventojai (2006) |
Centras |
| Žuromino valsčius | miesto-kaimo | 132,4 | 14 271 | Žurominas |
| Lubovidzo valsčius | kaimo | 190,8 | 7 339 | Lubovidzas |
| Bežuno valsčius | miesto-kaimo | 122,0 | 5 234 | Bežunas |
| Kučbork Osados valsčius | kaimo | 121,6 | 5 036 | Kučbork Osada |
| Lutocino valsčius | kaimo | 126,0 | 4 631 | Lutocinas |
| Semiontkovo valsčius | kaimo | 112,1 | 3 567 | Semiontkovas |
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo V a. pr. m. e. iki XII a. apskrityje gyveno baltų, prūsų gentis sėsnos, kurių žemės vadintos Sasnava.[1] Pagal 1343 m. Kališo taiką pietų Sasnava atiteko Mazovijos kunigaikštystei, nors nežinoma, ar iki šias žemes užkariaujant Vokiečių ordinui Mazovija kada nors jas valdė. Ši pietinė dalis 1384 m. buvo paminėta kaip Zakrże.
Nuo 1343 m. iki 1526 m. priklausė Lenkijos karalystės Mazovijos kunigaikštystei. Nuo 1529 m. iki 1569 m. Liublino unijos Mazovijos vaivadijai. Nuo 1569 m. iki 1795 m. buvo Abiejų Tautų Respublikos Didžiosios Lenkijos provincijos Mazovijos vaivadijos valdose.
Nuo 1795 m. iki 1807 m. priklausė Prūsijos karalystės Naujosios Rytų Prūsijos Plocko departamentui. Nuo 1807 m. iki 1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystės Plocko departamentui. Nuo 1816 m. iki 1837 m. priklausė Rusijos imperijos Lenkijos Kongreso karalystės Plocko vaivadijai, nuo 1837 m. iki 1866 m. Plocko gubernijai, nuo 1867 m. iki 1914 m. Lomžos gubernijai.
Nuo 1914 m. iki 1919 m. priklausė Vokietijos imperijos Varšuvos generalgubernijai. 1919–1939 m. priklausė II Lenkijos Respublikos Vašuvos vaivadijai. 1939–1945 m. priklausė Trečiojo reicho Rytų Prūsijai. 1945–1975 m. priklausė Varšuvos vaivadijai. 1975–1999 m. priklausė Cechanuvo vaivadijai.
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2005 m. birželio 30 d. surašymo duomenis:
| Aprašymas | Bendrai | Moterys | Vyrai | |||
|---|---|---|---|---|---|---|
| Bendrai | 40 305 | 100% | 20 434 | 50,7% | 19 871 | 49,3% |
| Miestai | 10 606 | 100% | 5 468 | 51,6% | 5 138 | 48,4% |
| Kaimai | 29 699 | 100% | 14 966 | 50,4% | 14 733 | 49,6% |
