Varšuvos metropolitenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Warsaw Metro
Informacija
SavininkasMiasto Stołeczne Warszawa
VietaVaršuva
Transporto tipasmetropolitenas
Linijų skaičius2
Stotelių skaičius28
Keleivių per dieną565 000 (2014)
Eksploatacija
Pradėta eksploatuotiBalandžio 7, 1995
OperatoriusMetro Warszawskie
Riedmenų skaičiusVagonmash 81 (1990-2007), Alstom Metropolis (2000-2005), Siemens Inspiro (2012-2014)
Techninė informacija
Sistemos ilgis29.2 km
Geležinkelio vėžės1435 mm
Vikiteka Vikiteka: Varšuvos metropolitenas

Varšuvos Metro (lenk. Metro Warszawskie) – viena iš naujausių Europos metro sistemų ir pirmoji metro sistema Lenkijoje.

Metro atidarytas 1995 m., susideda iš dviejų linijų, vis dar dalinai statomas. Metro jungia centrinę Varšuvą su tankiai apgyvendintais pietiniais priemiesčiais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Planai pastatyti požeminę metro sistemą Varšuvoje atsirado dar 1918 m., buvo manoma, kad Varšuvai, kaip Lenkijos sostinei reikia turėti savo metropoliteną. Buvo laukiama, kad požeminė geležinkelio sistema išspręs transporto, tankiai pristatyto centrinėje miesto dalyje, sunkumus. Parengiamasis planavimas Varšuvos Tramvajaus Valdžios pradėtas 1920 m. Metro įrengimas turėjo prasidėti 1920-ųjų pabaigoje. Tačiau prasidėjus Didžiajai depresijai ir pablogėjus ekonominei situacijai planų įgyvendinti nepavyko. Darbas turėjo prasidėti 1934 m. išrinkus naują Varšuvos merą Stefan Starzyński. Jis šiek tiek pakoregavo 1920-ųjų planą, o metro įrengimas numatytas 1938-ųjų pabaigoje. Pirma iš dviejų linijų turėjo būti užbaigta iki 1940-ųjų vidurio. A Linija (Šiaurės-pietų linija, 7,5 km), turėjo sudaryti didžiąją dalį šiandieninio maršruto ir sujungti piečiausią miestelį Mokotów su centrine miesto dalimi ir šiaurinį Żoliborz miestelį.

1938 m. pirmoji metro statybų fazė

Linija turėjo būti prijungta prie neseniai pastatytos Warszawa Główna geležinkelio stoties ir geležinkelio tunelio, kertančio miestą nuo vakarų į rytus. B linija (Rytų-vakarų linija, 6,3 km) turėjo prasidėti vakariausiame Wola miestelyje, tęstis palei Chłodna gatvę į centrinę stotį po Saxon Sq ir toliau rytų kryptimi į Vyslos upės statų šlaitą. Ten, linija turėjo pereiti į antžeminę, kirsti upę per naujai pastatytą tiltą ir tęstis į ryčiausią geležinkelio stotį Warszawa Wschodnia. Po 35 metų turėjo būti pastatytos 7 linijos). Darbai pagaliau prasidėjo 1938 m., bet Antrasis pasaulinis karas atnešė galą ambicingam projektui. Trumpos 1938 m. statyto tunelio atkarpos dabar naudojamos kaip vyno rūsiai.

Wierzbno stotelė

Metro įrengimo bandymai Komunistinės Lenkijos laikotarpiu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Per Antrajį pasaulinį karą miestas sunkiai nukentėjo. Nors daugelis prieškarinių projektų per karą pražuvo, tačiau projektus sukūrę inžinieriai jį išgyveno ir norėdami prisidėti atstatant miestą sugrįžo į Varšuvą. Tačiau, nauja Komunistinė Lenkijos valdžia miestą suplanavo visiškai kitaip, nei tarpukariu. Kaip idealus komunistinis miestas, Varšuva buvo decentralizuota, o poreikis važinėti į centrinę miesto dalį sumažintas. Varšuvos Kontoros Rekonstrukcija (BOS) įgaliojo inžinierius paruošti greitaeigio tramvajaus (Greitaeigis Miesto Geležinkelis, SKM) juosiančio miestą projektą. Didžiąja dalimi maršrutas buvo panašus į prieškarinį, tik centrinės stotys suplanuotos po žeme. Tačiau, artėjant dešimtmečio pabaigai projekto buvo atsisakyta. 1948 m. buvo apsvarstytas kitas variantas. SKM turėjo būti greito tranzito linija 15 m gylyje.

Świętokrzyska stotelė

Siūlyta Šiaurės-pietų kryptis, su trimis lygiagrečiomis šakomis tos pačios linijos centrinėje miesto dalyje, atitiko suplanuotą miesto išsivystymą palei Vyslą. Tačiau darbai neprasidėjo, šis projektas taip pat buvo atmestas. 1950-aisiais, vykstant Šaltajam karui, sovietų strateginiai planai reikalavo, kad per Vyslą vyktų saugus transporto judėjimas. Vienas iš būdų tai įgyvendinti buvo Varšuvoje sukurti gilią metro sistemą (iki 46 metrų po žeme), kuri būtų sujungta su geležinkelio tinklu ir galėtų tarnauti kaip požeminis tunelis, kariams vežti. Planuota, kad pirma linija (maždaug 11 kilometrų) bus orientuota Šiaurės-pietų kryptimi, atsišakojanti centrinėje miesto dalyje kertant Vyslos upę. Statybos darbai beveik tuo pačiu metu prasidėjo 17 skirtingų vietų abiejuose upės krantuose. Iki 1953 m. buvo pastatyta 771 metrai tunelio , tačiau po J. Stalino mirties ir atšilimo periodo pradžioje, visi darbai buvo sustabdyti dėl techninių sunkumų. Kitus metus statytas tik sujungimo ir vienas apsaugos tunelis. Darbai vykdyti eksperimentuojant, norint atrasti geriausius tinkamus kasimo po Varšuva metodus. 1957 m. visi darbai buvo sustabdyti.

Ratusz Arsenał stotelė

Nuo 1955 m. prie senos minties apie metro tinklą vis būdavo sugrįžtama. Tačiau, planavimas vyko labai lėtai, o ekonominė situacija trukdė visoms nuoseklioms komunistinėms vyriausybėms pradėti metro statybas.

Metro įrengimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tik 1984 m. vyriausybė pritarė metro statyboms, įrengti pirmieji tuneliai. Blogas planavimas, biurokratija lėmė, kad darbas vyko labai lėtai, (buvo nutiesiama vos apie 2 metrus per dieną). 1995 m. atidaryta 11 metro stočių, vėliau tinklas praplėstas iki 17 stočių, o nuo 2008 pradžios linija driekėsi maždaug 19 kilometrų, ją sudarė 21 stotis.

Varšuvos metro dabar[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kitaip nei kitų pasaulio metro sistemų, Varšuvos metropoliteno bilietus parduoda ne transporto kompanijos, bet pašto skyriai, konfidencialios parduotuvės bei spaudos platintojai. Bilietų sistema jungia visą Varšuvos visuomeninį transportą - Metro, autobusus, tramvajus ir kai kuriuos priemiestinius traukinius. Parduodami vienadieniai (ar kasdieniai/savaitiniai) bilietai, taip pat galima įsigyti ir kas 3 mėnesius papildomą elektroninę kortelę, siūlančią pigesnę alternatyvą vienkartiniams bilietams.

Metro plėtimo planai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.


   Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Jeigu galite, atnaujinkite informaciją ir ištrinkite šį pranešimą.

Suplanuota antra linija, kertanti miestą iš rytų į vakarus, greta trumpa trečia linija į pietus nuo centrinio Prahos rajono; abi jos yra sutrumpintos ankstyvesnių planų versijos, kad priartėtų prie miesto ribų kiekviename gale. Antros linijos konstravimas ("pirmoji stadija", nuo Dw. Wileński į Rondo Daszyńskiego), pradėtas 2007,ir tikimasi, kad bus pabaigtas iki 2011. Tačiau, manoma, kad tai yra per optimistiškas tikslas, 2014 yra labiau realistiškas.

Plac Wilsona stotelė

Pirma linija buvo kompromisas tarp ankstyvesnių maršruto pasiūlymų: rytai - vakarai (kaip buvo suplanuota 4 Linijai) bet ji neina į kai kurias svarbias miesto sritis. Pavyzdžiui, ji nepraeina tiesiogiai po senu miestu, Varšuvos svarbiausia turistų lankoma vieta, kuri turi nedaug visuomeninio transporto sąsajų, praeinant pro jį apytiksliai 600 m į vakarus. Linija taip pat neeina į centrinę geležinkelio stotį, ir artimiausias sustojimas yra daugiau kaip 400 m į rytus (suplanuota antra linija taip pat išvengs jo, su artimiausia stotimi taip pat apytiksliai 400 m į šiaurę). Be to, pirma linija, yra apribota Vyslos upe, taigi visai nepalengvina eismo problemų: ant Varšuvos tiltų, pagrindinio kelio susiaurėjimo tarp centrinės miesto dalies ir rytinio Prahos rajono. Trečios linijos planai į Okęcie oro uostą buvo palikti netolimai ateičiai. Transporto planuotojai manė, kad WKD, lengvojo geležinkelio linija, kuri bėga į vakarų priemiesčius, galėtu būti sujungta su miesto tramvajaus sistema, ar artimiau susieta su metro ir būsimu priemiestiniu geležinkelio tinklu. Pirmi tokie planai buvo paruošti 1930-ųjų pabaigoje ir geležinkelio tuneliu, einanačiu žemiau centrinės miesto dalies turėjo būti pasidalintas geležinkelio ir metro. 1990-ųjų viduryje WKD, PKP ir Varšuvos metro sistemos buvo laikinai sujungtos, ir Varšuvos miesto kelionės kortelės galiojo ir priemiestiniuose geležinkeliuose. Deja, ši idėja buvo numesta 1999 dėl finansinių problemų.

Laiko juosta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Marymont stotelė
Linija Atidarymo data Ilgis (km)
Kabaty - Politechnika (M1) Balandžio 7, 1995 11.0
Politechnika - Centrum (M1) Gegužės 26, 1998 1.4
Centrum - Ratusz Arsenał (M1) Gegužės 11, 2001 1.7
Ratusz Arsenał - Dworzec Gdański (M1) Gruodžio 20, 2003 1.5
Dworzec Gdański - Plac Wilsona (M1) Balandžio 8, 2005 1.5
Plac Wilsona - Marymont (M1) Gruodžio 29, 2006 1.1
Marymont - Słodowiec (M1) Balandžio 23, 2008 1.0
Słodowiec - Młociny (M1) Spalio 25, 2008 2.5
Dworzec Wileński - Rondo Daszyńskiego (M2) Kovo 8, 2015 6.5
Viso: 28 stotelių 29.2 km

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]