San Tomė ir Prinsipė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
República Democrática de
São Tomé e Príncipe
San Tomės ir Prinsipės vėliava San Tomės ir Prinsipės herbas
(Detaliau) (Detaliau)
San Tomė ir Prinsipė žemėlapyje
Valstybinė kalba portugalų
Sostinė San Tomė
Didžiausias miestas San Tomė
Valstybės vadovai Fradique de Menezes
Prezidentas
Patrice Trovoada
Ministras Pirmininkas
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
1 001 km² (169)
0 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
193 413 (172)
193,22 žm./km² (37)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2003 (progn.)
0,21 mlrd. $ (186)
1 200 $ (170)
Valiuta Dobra
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC+0
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
Nuo Portugalijos
1975 m. liepos 12 d.
(?)
Valstybinis himnas San Tomės ir Prinsipės himnas
Interneto kodas .sts
Šalies tel. kodas +239

San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika (San Tomė ir Prinsipė) – dviejų salų (Prinsipės ir San Tomės) valstybė Gvinėjos įlankoje.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – San Tomės ir Prinsipės istorija.

Manoma, kad San Tomė ir Prinsipė buvo neapgyvendinta iki 1417 m., kai portugalų jūrininkai ištyrinėjo ir amžiaus pabaigoje apsigyveno saloje. Didelė vergų darbo jėga padarė salas pagrindine cukraus gamintoja XVII a., bet gamybos apimtys nukrito iki kavos ir kakavos atradimo XIX a., kai sala vėl suklestėjo. San Tomės sala buvo didžiausia kakavos gamintoja 1908 m. Darbininkų darbo salygos buvo pasibaisėtinos ir 1909 m. Didžiosios Britanijos ir Vokietijos kakavos gamintojai boikotavo San Tomės kakavą. Tremtinių išvadavimo judėjimas prasidėjo 1953 m., po portugalų žemės savininkų nuslopino darbininkų riaušes nužudydami kelis šimtus afrikiečių darbininkų.

1974 m. Portugalijos revuliucija užbaigė užjūrio imperijų valdymą. 1975 m. liepos 12 d. Lisabona davė San Tomei nepriklausomybę. Manuelis Pinto da Costa, vienintelės legalios partijos lyderis, tapo prezidentu, o Miguelis Trovoada ministru pirmininku. Po 1978 m. nesėkmingo valstybės perversmo Migelis Trovoada buvo apkaltintas dalyvaujant samoksle ir buvo ištremtas. 1990 m. naujoji konstitucija nustatė daugiapartinį valdymą. 1991 m. kovą Trovoada sugrįžo ir tapo šalies prezidentu pirmuose laisvuose šalies rinkimuose. Principė tapo autonomija 1995 m. 2001 m. verslininkas Fradique de Menezes laimėjo rinkimus, bet 2003 m. armijos perversmas nuvertė Fradique nuo posto, kai jo nebuvo šalyje. Po savaitės tarptautinis spaudimas padėjo Fradique sugrįžti į valdžią. 2006 m. Fradique de Menezes buvo perrinktas, laimėjęs 60 % balsų.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – San Tomės ir Prinsipės politinė sistema.

1990 m. priėmus naują Konstituciją San Tomė ir Prinsipė tapo demokratine respublika su multipartine sistema.

San Tomė ir Prinsipė prezidentas yra valstybės vadovas, renkamas penkerių metų kadencijai tiesioginiuose rinkimuose. Tas pats asmuo šias pareigas gali užimti ne daugiau kaip dvi iš eilės einančias kadencijas. Dabartinis prezidentas – Fradique de Menezes.

Vykdomoji valdžia sudaryta iš keturiolikos ministerijų, kurioms vadovauja prezidento patvirtinimą gavęs ministras pirmininkas. Juo paprastai tampa parlamente daugumą turinčios partijos lyderis. Šiuo metu šias pareigas eina Patrice Trovoada.

San Tomė ir Prinsipės įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso vienų rūmų 55 vietų Nacionaliniam Susirinkimui. Eiliniai rinkimai vyksta kas ketverius metus. Dabartinis parlamento pirmininkas – Francisco da Silva. Po 2010 m. rinkimų parlamente daugiausiai vietų (26 vietas) turi Nepriklausoma demokratinė akcija.

San Tomė ir Prinsipė priklauso JTO, PSO, TVF, Afrikos Sąjungai, Centrinės Afrikos valstybių ekonominei bendrijai, Afrikos plėtros bankui ir kitoms tarptautinėms organizacijoms, siekia narystės PPO.

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

San Tomės ir Prinsipės rajonai

Šalis yra padalinta į dvi provincijas – San Tomę ir Prinsipę. Šios provincijos dalinamos į 7 rajonus – šešis San Tomėje ir vieną Prinsipėje.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – San Tomės ir Prinsipės geografija.

San Tomė ir Prinsipė yra salų valstybė Atlanto vandenyne, Gvinėjos įlankoje, šalia Afrikos žemyno. Mažiausia žemyno valstybė. Jūrų sienos ribojasi su Pusiaujo Gvinėja ir Nigerija. Šalies plotas yra labai mažas, tik 964 km². Salas skiria 144km Atlanto vandenyno. Valstybės aukščiausias taškas San Tomė (São Tomé) kalnas – 2024 metrai. Šalis netoli pusiaujo, todėl čia vyrauja šiltas ir drėgnas - tropinis klimatas. Kritulių iškrinta apie 1500 mm. Tai lemia šiltoji Gvinėjos srovė. Salos vulkaninės kilmės, pietuose ir vakaruose driekiasi kalnai, šiaurėje – žemumos. Maždaug pusė teritorijos apaugusi tankiais miškais.

San Tomės ir Prinsipės sostinė yra San Tomė. Joje gyvena 57 tūkst. (2000 m.) gyventojų. Kiti didesni miestai: Trindadė, Gvadelupė, Santo Antonijas.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – San Tomės ir Prinsipės ekonomika.

San Tomės ir Prinsipės ekonomikos pagrindas − žemės ūkis. Dirbamoji žemė sudaro ~ 1/3 šalies teritorijos. Žemės ūkis kooperuojamas. Eksportui auginama kakava, bananai, aliejinės ir kokoso palmės, kava. Auginami galvijai, avys, ožkos. Sugaunama nemažai tonų žuvų.

1999 m. buvo rasta daugiau kaip 10 mlrd. barelių naftos. 2001 m. San Tomės ir Prinsipės ir Nigerijos vyriausybės pasirašė susitarimą, pagal kurį 60 % pelno gauna Nigerija, o 40 % San Tomė ir Prinsipė.

San Tomė ir Prinsipė priklauso ACP tarptautinei organizacijai (African, Caribbean and Pacific Group of States, ACP countries).

Demografija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – San Tomės ir Prinsipės demografija.
Vaikai iš Sant Tomės

2009 metų apskaičiavimais, šalyje gyvena 163 tūkst. žmonių. Gyventojų skaičius auga daugiau nei 3 % per metus. Etninė sudėtis dėl ilgalaikės migracijos marga: Mestiços (europiečių ir vietinių gyventojų palikuonys), angolarai (iš Angolos kilusių vergų palikuonys), forai (išlaisvintų vergų palikuonys), servisanai (laikini darbininkai, atvykę iš Angolos, Mozambiko, Žaliojo Kyšulio), tongai (servisanų palikuonys, gimę salose), europiečiai (daugiausia portugalai), azijiečiai (daugiausia kinai, makaniečiai).

Beveik visi San Tomės ir Prinsipės gyventojai (95 %) kalba valstybine šalies kalba – portugalų. Dauguma jų kasdienėje kalboje vartoja kreolinius portugalų kalbos variantus, kurie skiriasi priklausomai nuo salos ir gyventojų kilmės (85 % – foro, 3 % – angolarų, 1 % – prinsipiečių). Mokyklose taip pat dėstoma prancūzų kalba.

Dauguma San Tomės ir Prinsipės gyventojų yra krikščionys: katalikai – 70,3 %, evangelikai – 3,4 %, naujųjų apaštalų bažnyčios tikintieji – 2 %, adventistai – 1,8 %[1]. Yra negausi, bet auganti musulmonų bendruomenė.

96 % šalies gyventojų gyvena San Tomės saloje, beveik 4 % – Prinsipėje, likę – mažose aplinkinėse salelėse.

Gyventojų amžiaus struktūra (2010 m. apsk.):

  • 0-14 metų: 46,9 %
  • 15-64 metų: 49,7 %
  • virš 65 metų: 3,5 %

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – San Tomės ir Prinsipės kultūra.

San Tomės ir Prinsipės kultūra panaši į kitų luziafrikietiškų šalių (Angolos, Mozambiko, Žaliojo Kyšulio) kultūrą. Čia susimaišiusios afrikietiškos (daugiausia bantų) tradicijos su portugalų kultūros elementais. Šalies muzikai būdingas ritmiškumas, teatrališkumas, muzika neatskiriama nuo šokio (populiarūs stiliai socopé, danço-congo, tchiloli).

Sporte šalis didesnių laimėjimų nėra pasiekusi, nors keletas žymesnių Portugaliją atstovavusių sportininkų yra kilę iš šios šalies (pvz., Naide Gomes).

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: San Tomė ir Prinsipė – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas San Tomė ir Prinsipė

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]