Bantų kalbos
Bantų | |
Paplitimas | Subsacharinė Afrika |
---|---|
Kalbų skaičius | 522 |
Kilmė | Nigerio-Kongo <Atlanto-Kongo <<Benujės-Kongo <<<Bantoidų <<<<Pietų bantoidų <<<<<Bantų |
Geografinis paplitimas | |
Klasifikacija | A, B, C, D,... |
Bantų kalbos – didelė Nigerio-Kongo kalbų šeimos kalbų grupė. Ši grupė savo ruožtu priklauso didesnei bantoidų kalbų grupei. Tai labiausiai paplitusi kalbų grupė Afrikoje, šias kalbas vartoja apie 315 mln. žmonių. Iš viso suskaičiuojamos 522 kalbų bantų kalbų grupėje, 691 kalba bantoidų kalbų grupėje ir 1532 kalbų Nigerio-Kongo kalbų šeimoje.[1]
Bantų kalbos paplitusios pietinėje Afrikos dalyje (Centrinėje, Rytų ir Pietų Afrikoje), į pietus nuo linijos, kurią galima brėžti nuo Somalio pietinio kampo per Viktorijos ežerą, Kongo šiaurinę dalį ir Nigerio žiotis. Tik Afrikos pietvakariuose yra išlikusios senosios bušmėnų-hotentotų kalbos. Bantų kalbomis taip pat kalbama Madagaskaro šiaurės vakarinėje dalyje. Manoma, kad bantų kalbos paplito iš šiaurės vakarų, išstumdamos kitas šiame regione buvusias kalbas.
Bantų kalbomis kalbama pietryčių Nigerijoje, Kamerūne, Konge, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Ugandoje, Ruandoje, Burundyje, Kenijoje, Tanzanijoje, Angoloje, Zambijoje, Malavyje, Mozambike, Zimbabvėje, Botsvanoje, Namibijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.
Žinomiausia ir daugiausia vartojama kalba yra svahilių kalba. Kita plačiai paplitusi kalba yra lingala, vartojama Kongo baseine kaip lingua franca tarp vietinių tautų. Dalis kalbų yra toninės, kitos tonų neturi. Bantų kalbos būdingas skiemenų atvirumas, net ir skoliniuose, pvz., Kiristi ("Kristus"), kirtis priešpaskutiniame skiemenyje. Gramatinės giminės ir linksniavimo bantų kalbose nėra. Vardininko ir galininko kategorijos atskiriamos iš žodžio vietos sakinyje: pirmasis dedamas prieš, antrasis po veiksmažodžio.
Bantu pavadinimą kalboms pirmą kartą panaudojo W. Bleek 1856 m.
Didžiausios kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausios ir žinomiausios bantų kalbos:
- Centrinėje ir Rytų Afrikoje:
- Svahilių kalba (arba svahili ar kisvahili)
- Lingala (arba bangalų kalba)
- Luganda (arba bagandų kalba)
- Kikujų kalba
- Lusoga
- Kikongo (arba bakongų kalba)
- malavių kalba (arba čičeva)
- Pietų Afrikoje
- Šonų kalba (chiShona)
- Ndebelių kalba (arba matabelių kalba, IsiNdebele)
- Čuana (arba bečuanų kalba, Setswana)
- Sesuto (arba basutų kalba, Pietų Soto)
- zulų kalba (arba isiZulu)
- kosų kalba
- bapedžių kalba (arba sepedi, Šiaurės Soto)
- svazių kalba
- Vakarų Afrikoje
- Ngumba (Kamerūne)
- Kako (Kamerūne)
Dėl ypatingos bantų kalbų gramatinės struktūros (priešdėliais reiškiamų gramatinių klasių), lietuviški kalbų pavadinimai nėra nusistovėję. Daugelis kalbų lietuviškai vadinamos be klasės priešdėlio (svahili, o ne kisvahili), kai kurios su priešdėliu (pvz., sesuto), kai kurios pagal tautos pavadinimą (zulų kalba). Bantų kalbose žodžio forma be priešdėlio nevartojama: pvz., valstybė vadinama „Botsvana“, tauta „batsvana“ (bečuanai), vienas žmogus „motsvana“, kalba „setsvana“ (bendra šaknis „Tsvana“).
Literatūra
- ↑ Ethnologue report for Bantoid Archyvuota kopija 2011-05-14 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]bntd
MultiTree kalbos kodo „bntd“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „bntd“)- Ethnologue informacija