Paprastasis kukurūzas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kukurūzai)
Zea mays
Paprastasis kukurūzas (Zea mays)
Paprastasis kukurūzas (Zea mays)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
( Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
( Liliopsida)
Poklasis: Lelijažiedžiai
( Liliidae)
Šeima: Migliniai
( Poaceae)
Gentis: Kukurūzas
( Zea)
Rūšis: Paprastasis kukurūzas
( Zea mays)

Paprastasis kukurūzas (Zea mays) – miglinių (Poaceae) šeimos kukurūzų (Zea) genties augalas.

Augalas vienmetis, užauga iki 1-3, o kartais net iki 5 m aukščio[1]. Lapai platūs. Vyriški kuokeliniai žiedai sukrauti viršūninėje šluotelėje, moteriški piesteliniai – lapų pažastyse burbuolės pavidalo žiedynuose. Burbuolės apsuptos dengiamųjų lapų, pro kuriuos viršūnėje nukąra kuokštas siūliškų purkų. Vaisius gali būti baltas, geltonas, rausvas, žalsvas, o grūdas – stambus, plikas, apvalus ar suplotas.

Požymiai

Žydi lieposspalio mėnesiais.

Kilmė ir paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kukurūzas atvežtas iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Ten buvo auginamas jau prieš daugelį tūkstantmečių. Tai seniausia Bolivijos ir Meksikos indėnų auginama kultūra duonai. XV a. Kolumbas atvežė grūdus į Ispaniją, čia juos pradėta auginti soduose[2]. Portugalai atvežė grūdus į Indiją, vėliau jie pateko į Javos salą ir Kiniją.

Įvairiaspalvės burbuolės

Kukurūzai greitai paplito Azijoje, Irane ir Mažojoje Azijoje. Į Rusiją kukurūzai buvo atvežti iš Krymo.

Kukurūzų laukai Bangladeše
Kukurūzų derliaus nuėmimas Ukrainoje
Konservuoti kukurūzų grūdai

Dabar kukurūzai auginami visuose žemynuose, tropikuose bei subtropinėse ir vidutinio klimato šiltesnėse juostose.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje kukurūzai pradėti auginti XVIII a. daržuose, darželiuose (kaip dekoratyvinis augalas), XIX a. pabaigoje – pašarui. XX a. 7–8 dešimtmečiais TSRS prasidėjus kukurūzų kampanijai kasmet buvo sėjama 80 000–100 000 hektarų[3]. Nuo XX a. pab. jų buvo sėjama daug mažiau (apie 4000 ha). Lietuvoje tinkamiausios auginti ankstyvosios ir vidutinio ankstyvumo kukurūzų veislės.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grūdai naudojami kaip pašaras kiaulėms, paukščiams. Šiaudai – galvijams šerti. Iš burbuolių šerdžių gaminamos kino juostos, fibra, lakas, rašalas, klijai, linoleumas, neperšlampamas popierius. Stiebai naudojami celiuliozei, popieriui, dirbtinei medienai, izoliacinėms medžiagoms gaminti. Kukurūzų gemalų aliejus vartojamas muilo gamybai.

Sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grūdai turi 77-83 % krakmolo, 1,6-2,8 % ląstelienos, 8-10 % riebalų, nikotino ir pantoteninės rūgščių, vitaminų A, B1, B2, B6, D, C, E.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kukurūzų baltymai yra nevisaverčiai ir prastai įsisavinami.

Iš grūdų gaminamas krakmolas, cukrus, spiritas, acto rūgštis. Gliutamininė rūgštis dedama į konservuojamus ir ilgesniam laikui skirtus vaisius, kad padėtų išlaikyti produktų skonį ir kvapą.

Kukurūzų miltai, sumaišyti su kvietiniais, vartojami duonos kepimo ir konditerijos pramonėje.

Rumunijoje populiarus daugumos gyventojų maistas – kukurūzų kruopų košė mamalyga, Italijoje – polenta, Afrikoje - ugalis ir kt.

Maistui vartojamos virtos ir sūdytos pieninės brandos burbuolės, kukurūzų spragėsiai, dribsniai.

Kukurūzų aliejus yra gero skonio, įsisavinamas panašiai kaip sviestas.

Vaistinės augalo savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kukurūzai vartojami kaip vaistiniai augalai. Iš jų atliekų gaunama gliutamininė rūgštis, kuri labai svarbi medžiagų apykaitai, ypač galvos smegenų ir širdies. Be to, ji yra kraują gaminančio vitamino – folinės rūgšties – komponentas.

Kukurūzų aliejus gerokai mažina cholesterino kiekį kraujyje, todėl vartojamas aterosklerozės profilaktikai ir gydymui (iki 75 g per parą).

Pakepintomis sėklomis su medumi gydomas viduriavimas.

Kukurūzų siūlai surenkami burbuolėms bręstant ir iš karto džiovinami. Juose yra sitosterino, stigmasterino, riebiųjų ir eterinių aliejų, karčiųjų glikozidinių medžiagų, saponinų, vitaminų C, K, sakų ir dervinių medžiagų. Vartojami kaip priemonė, skatinanti šlapimo išsiskirimą, nutukimui gydyti, kepenų, tulžies latakų ir tulžies pūslės, šlapimo pūslės uždegimų gydymui.

Produkcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Milijonai tonų
JAV 333
Kinija 163,1
Brazilija 51,2
Meksika 20,2
Indonezija 17,6
Indija 17,3
Prancūzija 15,2
Argentina 13,1
Pietų Afrikos Respublika 12
Ukraina 10,4
Viso pasaulyje 817,1
Lietuva 0,032

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]