Pereiti prie turinio

Volframas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Volframas (W)

Periodinė grupė

6

Atomo numeris 74
Išvaizda

Pilkai baltas, blizgus

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

183,84 а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

135 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

770 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Xe]4f14 5d4 6s²

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

146 pm

Jono spindulys

?? pm

Elektroneigiamumas

2,36 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?? V

Oksidacijos laipsniai

6, 5, 4, 3, 2 (mildly acidic)

Termodinaminės savybės
Tankis

19,25 g/cm³

Šiluminė talpa

130 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

174 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

3695 K

Lydymosi šiluma

35,4 kJ/mol

Virimo temperatūra

5828 K

Garavimo šiluma

824 kJ/mol

Molinis tūris

?? cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

kubinė, tūriškai centruota

Gardelės periodas

?? Å

Volframasperiodinės elementų lentelės VI grupės cheminis elementas, vienas iš sunkiausių metalų.[1] Grynas metalinis volframas yra baltos arba sidabrinės spalvos. Volframas atsparus korozijai. Rūgštys beveik nereaguoja su juo. Tirpsta mišinyje iš azoto ir fluoro vandenilio rūgščių. Grynas volframas yra minkštas, su priemaišomis tampa kietas ir trapus. Gamtoje retas, žinoma keliolika volframo rūgšties druskų mineralų – volframatų.

Volframo pritaikymo sritys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinėje technikoje naudojamas grynas volframas ir jo lydiniai. Volframas – tai geriausia medžiaga lempučių siūlų bei spiralių, taip pat katodų ir antikatodų rentgenų aparatų vamzdelių, aukštos įtampos lygintuvų gamybai.

Volframo poveikis žmogaus organizmui

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Naudojant volframą pramonėje, gali susidaryti žymios šio metalo koncentracijos ore dulkių pavidalu. Tokiu būdu jis veikia darbininkų kvėpavimo organus. Po ilgalaikio darbo tokiose sąlygose išsivysto difuzinė plaučių sklerozė. Berstein-Kohan darbuose taip pat parodyta, kad volframo druskų tirpalai veikia virškinimo traktą, o volframo druskų tirpalų injekcijos gyvūnams po oda veikia nervų sistemą.

Pavadinimo kilmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūdinių kalnų kalnakasiai ilgą laiką niekaip nesuprato, koks metalas alavo išgavimo metu sumažina jo išeigą, t. y. jį „suėda tarsi vilkas aviną“. Taip iš pradinio pavadinimo Wolfschaum (vok. Wolfvilkas + schaum – puta) susiformavo Wolfrahm, o vėliau ir Wolfram (vok. Rahm – ne „avinas“, bet „nešvarumas, purvas, rūdys“).

Angliškai ir prancūziškai šis elementas vadinamas tungsten (švedų k. tung sten – sunkus akmuo).

§1781m. Karlas Wilhelmas Scheelas atrado, kad nauja volframo rūgštis gali būti padaryta iš šeelito. Scheele ir Torbern Bergman teigė, kad redukuojant šią rūgštį būtų įmanoma gauti naują metalą.

§1783 m. José ir Fausto Elhuyar rado iš volframito pagamintą rūgštį, kuri buvo identiška volframo rūgščiai.

§1783m. Vėliau tais metais Karališkojoje baskų draugijoje, esančioje Bergaros mieste (Ispanija), broliams pavyko izoliuoti volframą redukuojant šią rūgštį anglimi, ir jiems priskiriama elemento atradimas.

  1. Volframas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014. 406 psl.