Liberija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Republic of Liberia
Liberijos vėliava Liberijos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Liberija žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Monrovija
Didžiausias miestas Monrovija
Valstybės vadovai Ellen Johnson-Sirleaf
Prezidentė
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
111 370 km² (101)
13,5 %
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
3 042 004 (131)
27,31 žm./km² (142)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2006 (progn.)
2,91 mlrd. $ (164)
1 000 $ (175)
Valiuta Liberijos doleris (LRD)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC +0
nėra
Nepriklausomybė
Įkūrimas
 
1847 m. liepos 26 d.
Valstybinis himnas Liberijos himnas
Interneto kodas .lr
Šalies tel. kodas 231

Liberijos Respublika (Liberija) – valstybė Vakarų Afrikoje. Ribojasi su Siera Leone šiaurės vakaruose, Gvinėja šiaurėje, Dramblio Kaulo Krantu rytuose, taip pat su Atlanto vandenynu.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Liberijos istorija.

Dabartinės Liberijos teritorijoje žmonės apsigyveno mezolite ir neolite. I m. e. tūkstantmetyje vietos gyventojai jau mokėjo apdirbti geležį. Seniausi krašto gyventojai, manoma, yra kru. Vėliau iš šiaurės rytų atkako mandžiai.

Prezidentai Edwin Barclay ir Franklin D. Roosevelt 1943 m.

1461 m. dabartinę Liberijos pakrantę pasiekė portugalai ir įkūrė upių žiotyse prekybinius punktus; portugalus daugiausia domino auksas, vergai, pipirai. Kolonijiniais laikais kraštas buvo žinomas kaip Pipirų krantas. XIX a. JAV parengtas planas buvusius vergus grąžinti atgal į Afriką. 18221892 m. atsikėlė apie 16 400 JAV juodaodžių, vėliau pavadintų Liberijos amerikiečiais, ir apie 5700 afrikiečių vergų, kuriuos išvadavo Didžiosios Britanijos ir JAV laivynai – liberai. Buvo įkurta Liberijos kolonija su sostine Monrovijoje. 1839 m. kolonijos susivienijo į federaciją, 1847 m. liepos 26 d. buvo paskelbta Liberijos nepriklausomybė. Vėliau prie jų prisijungė Merilando Respublika. Iškilo nesantaika tarp atvykėlių mažumos ir vietinių gyventojų, neturėjusių pilietinių teisių, daugumos. Nors aplinkinės šalys buvo kolonizuotos, o ekonomika smuko, Liberija sugebėjo išlaikyti nepriklausomybę nuo Europos imperijų.

Po antrojo pasaulinio karo Liberijoje prasidėjo politiniai neramumai, kol 1989 m. prasidėjo Liberijos pilietinis karas. Į valdžią atėjo Charles Taylor, susijęs su prekyba ginklais ir deimantais. Karo metu žuvo daugiau kaip 150 000 žmonių, 450 000 žmonių tapo pabėgėliais, apie 1 mln. žmonių tapo benamiais. Netrukus kilo antra karo banga, po kurios Taylor buvo priverstas atsistatydinti, 2005 m. vėl grįžo taika.

2014 m. šalyje įvyko Ebola viruso protrūkis.

Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Liberijos politinė sistema.

Pagal 1986 m. konstituciją Liberija prezidentinė respublika. Valstybės, vyriausybės vadovas ir ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas, renkamas visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams. Įstatymus leidžia dvejų rūmų parlamentas – Nacionalinis Susirinkimas (National Assembly), kurį sudaro Senatas ir Atstovų Rūmai. Senatą sudaro 30 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 9 metams. Atstovų Rūmus sudaro 64 nariai, renkami visuotiniais tiesioginiais rinkimais 6 metams.

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šalies žemėlapis
Pagrindinis straipsnis – Liberijos apskritys.

Liberija padalinta į 15 apskričių, jos dalijamos į rajonus. Apskritys:

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Liberijos geografija.
Bomi ežeras

Liberijos kranto linija nesmarkiai vingiuota, yra keletas kyšulių (Mesurado, Palmių, Mounto), įsiterpia Piso ežeras. Pietinę paviršiaus dalį sudaro žemumos, gilyn žemynan paviršius aukštėja į Gvinėjos aukštumas (200–600 m). Pačioje šiaurėje stūkso dalis Nimbos kalno, o aukščiausia Liberijos vieta yra Vutevės kalnas (1420 m).

Upės trumpos, vandeningos, teka į Atlanto vandenyną: Kavali, Sent Džonas, Sestosas, Lofa, Sent Polas, Manas.

Apie trečdalį šalies ploto dengia drėgnieji Gvinėjos miškai. Liberijos šiaurėje – aukštažolė savana, pakrantėje – mangrovės. Įsteigtas Sapo nacionalinis parkas.

Klimatas tropinis jūrinis, labai drėgnas. Pakrantėje vidutinė temperatūra 24–27 °C, Liberijos vidurinėje dalyje – 23–28 °C. Kritulių iškrinta nuo 1800 mm (šiaurės rytuose) iki 4000–5000 mm (pakrantėje) per metus. Daugiausia kritulių iškrinta birželį–liepą ir rugsėjį – spalį, sausasis laikotarpis – gruodį–kovą. Dažnos audros, kalnuose pučia harmatanas.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Liberijos ekonomika.
Cukranendrių malimas

Pilietiniai karai (1990–1997; 2001–2003 m.) turėjo labai skaudžių pasekmių šalies ekonomikai, nes verslininkai bėgdavo iš šalies, o sukilėliai perimdavo didelius kiekius aukso, deimantų, medienos. Atradus aukštos kokybės geležies rūdos, metalų eksportas yra viena iš pagrindinių šalies ekonomikos šakų. Kasamas auksas, deimantai, distenas. Liberijos valdžia gan didelę dalį pajamų gauna registruodama laivus.

Apie 70 % šalies gyventojų dirba žemės ūkyje. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra kava, kakava, ryžiai, manijokai, cukranendrės, bananai. Auginamos ožkos ir avys.

Pagrindiniai eksporto produktai yra guma, mediena, geležies rūda, deimantai, kava, kakava. Pagrindiniai importuojami produktai yra įvairūs mechanizmai, naftos produktai, maisto produktai. Pagrindiniai šalies mainų partneriai yra Belgija, Pietų Korėja, Japonija.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liberijos vaikai
Pagrindinis straipsnis – Liberijos gyventojai.

Liberijoje gyvena 16 etninių grupių. Dauguma gyventojų priklauso Nigerio–Kordofano šeimai. Apie 50 % Liberijos gyventojų yra mandžiai: kpeliai, lomai, manai, mandingai, vajai; daugiausia jie gyvena Liberijos vakaruose ir vidurinėje dalyje. Apie 33 % Liberijos gyventojų priklauso kva pogrupiui: kru, grebai, krahnai, geriai; daugiausia jie gyvena Liberijos pietryčiuose ir vidurinėje dalyje. Yra liberų, imigrantų iš Libano, Indijos, kitų Vakarų Afrikos valstybių.

Valstybinė kalba – anglų kalba, plačiai vartojamos vietinės kalbos (kpelų, mandingų ir kt.).

Apie 40 % gyventojų išpažįsta tradicinius tikėjimus, apie 40 % – krikščionybę (katalikai, protestantai), apie 20 % – islamą.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Liberijos kultūra.

Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Liberija

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]