Soros

Šis straipsnis apie grūdines kultūras, priklausančias ne tik Panicum genčiai. Apie Panicum genčiai priklausančius augalus skaitykite straipsnyje Sora.

Soros – miglinių šeimai priklausanti didelės įvairovės žolių grupė, pasižyminti smulkiomis sėklomis ir kaip grūdinė kultūra plačiai auginamos visame pasaulyje tiek pašarui, tiek žmonių maistui. Dauguma soroms priskiriamų rūšių priklauso Paniceae tribai, tačiau yra ir skirtingiems taksonams priskiriamų sorų (pvz., japoniškąja sora kartais vadinama valgomoji rietmenė (Echinochloa esculenta), soruolė (Pennisetum). Soros (ypač tikroji sora) seniau plačiai augintos Europoje. Soros – reikšmingos grūdinės kultūros pusdykumių ir tropikų klimato juostose Azijoje (įsk. Indiją) ir Afrikoje.^[1]

Soros žmonijos auginamos jau daugmaž 7000 metų ir galėjo atlikti esminį vaidmenį įvairiakultūrių pasėlių ir sėslios gyvulininkystės atsiradime.^[2]

Evoliucija

Filogenezė

Soros yra glaudžiai susijusios su sorgais ir kukurūzais PACMAD kladoje,^[3] ir labiau nutolusios nuo BOP klados augalų, tokių kaip kviečiai ir miežiai.^[4]

Dalis miglinių (Poaceae)

BOP klada

Bambukiniai (Bambusoideae)

Pooideae

Poeae

Aviža (Avena), eraičinas (Festuca), svidrė (Lolium)

Triticeae

Miežis (Hordeum)

	Kvietys (Triticum)

	Rugys (Secale)

Ryžis (Oryza)

PACMAD klada

Aristidoideae

Panicoideae (dauguma sorų; sorgai; kukurūzai)

	Chloridoideae (rausvoji pirštūnė; abisininė posmilgė)

	Danthonioideae

	Arundinoideae

	Micrairoideae

Panicoideae pošeimyje, sorgai priklauso Andropogoneae tribai, o melsvosios soruolės, tikrosios soros, šerytės, pirštuotės, sumatrinės soros, rietmenės ir grublėtosios ašaruolės priklauso Paniceae tribai. Chloridoideae pošeimyje, rausvosios pirštūnės priklauso Cynodonteae tribai, o abisininės posmilgės priklauso Eragrostideae tribai.^[5]^[6]

Taksonomija

Įvairios sorų rūšys nėra artimai giminingos. Visos jos priklauso miglinių (Poaceae) šeimai, tačiau skirtingoms triboms ir pošeimiams. Dažniausiai auginamos šios soros:^[7]

Chloridoideae pošeimis Eragrostideae triba:

Abisininė posmilgė (Eragrostis tef): įprastai nepriskiriama soroms^[8]
Rausvoji pirštūnė (Eleusine coracana)

Panicoideae pošeimis Andropogoneae triba:

Dvispalvis sorgas (Sorghum bicolor)
Jobo ašarė (Coix lacryma-jobi)

Panicoideae pošeimis Paniceae triba:

Briestė (Urochloa) (sin. Brachiaria)
- Nusvirusioji briestė (Urochloa deflexa)
- Šakotoji briestė (Urochloa ramosa): auginama pietų Indijoje^[9]^[10]
Grublėtoji ašaruolė (Paspalum scrobiculatum)
Italinė šerytė (Setaria italica)
Melsvoji soruolė (Cenchrus americanus)
Pirštuotė (Digitaria): mažos svarbos kultūriniai augalai^[8]
- Digitaria compacta: auginama Khasio kalnuose Šiaurės Rytų Indijoje
- Juodoji pirštuotė (Digitaria iburua)
- Laiboji pirštuotė (Digitaria exilis)

- Raudonoji pirštuotė (Digitaria sanguinalis)
Rietmenė (Echinochloa):
- Cukrinė rietmenė (Echinochloa stagnina)
- Kvietinė rietmenė (Echinochloa frumentacea)
- Paprastoji rietmenė (Echinochloa crus-galli)
- Valgomoji rietmenė (Echinochloa esculenta)
Sora (Panicum):
- Plaukuotoji sora (Panicum hirticaule): auginama pietvakarineje Amerikoje
- Sumatrinė sora (Panicum sumatrense)
- Tikroji sora (Panicum miliaceum)
Spodiopogon formosanus: endeminė Taivane^[11]

Produkcija

Produkcija 2022 m.
Šalis	mln. tonų
Indija	11.8 (38.19%)
Nigeris	3.7 (11.97%)
Kinija	2.7 (8.74%)
Nigerija	1.9 (6.15%)
Malis	1.8 (5.83%)
Sudanas	1.7 (5.5%)
Etiopija	1.2 (3.88%)
Senegalas	1.1 (3.56%)
Burkina Fasas	0.9 (2.91%)
Čadas	0.7 (2.27%)
Pasaulis	30.9
Šaltinis: Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija^[12]

Galerija

Japoniškąja sora neoficialiai vadinama valgomoji rietmenė (Echinochloa esculenta)
Plaukuotoji soruolė (Pennisetum alopecuroides)
Tikroji sora (Panicum miliaceum)

Šaltiniai

↑ „Annex II: Relative importance of millet species, 1992–94“. The World Sorghum and Millet Economies: Facts, Trends and Outlook. Food and Agriculture Organization of the United Nations. 1996. ISBN 978-92-5-103861-1.
↑ Cherfas, Jeremy (2015-12-23). „Millet: How A Trendy Ancient Grain Turned Nomads Into Farmers“. National Public Radio. The Salt. Nuoroda tikrinta 2018-05-04.
↑ Grass Phylogeny Working Group II (2012). „New grass phylogeny resolves deep evolutionary relationships and discovers C₄ origins“. New Phytologist. 193 (2): 304–312. Bibcode:2012NewPh.193..304.. doi:10.1111/j.1469-8137.2011.03972.x. hdl:2262/73271. ISSN 0028-646X. PMID 22115274.
↑ Escobar, Juan S; Scornavacca, Céline; Cenci, Alberto; Guilhaumon, Claire; Santoni, Sylvain; et al. (2011). „Multigenic phylogeny and analysis of tree incongruences in Triticeae (Poaceae)“. BMC Evolutionary Biology. 11 (1): 181. Bibcode:2011BMCEE..11..181E. doi:10.1186/1471-2148-11-181. PMC 3142523. PMID 21702931.
↑ Morrone, Osvaldo; Aagesen, Lone; Scataglini, Maria A.; Salariato, Diego L.; Denham, Silvia S.; et al. (2012). „Phylogeny of the Paniceae (Poaceae: Panicoideae): integrating plastid DNA sequences and morphology into a new classification“. Cladistics. 28 (4): 333–356. doi:10.1111/j.1096-0031.2011.00384.x. PMID 34836451.
↑ Soreng, Robert J.; Peterson, Paul M.; Zuloaga, Fernando O.; Romaschenko, Konstantin; Clark, Lynn G.; et al. (2022). „A worldwide phylogenetic classification of the Poaceae (Gramineae) III: An update“. Journal of Systematics and Evolution. 60 (3): 476–521. Bibcode:2022JSyEv..60..476S. doi:10.1111/jse.12847.
↑ Taylor, John R.N.; Duodu, Kwaku G., red. (2019). Sorghum and Millets: Chemistry, Technology, and Nutritional Attributes (2nd leid.). Elsevier. p. 3. ISBN 978-0-12-811527-5.
1 2 „Sorghum and millet in human nutrition“. Food and Agriculture Organization of the United Nations. 1995. Suarchyvuotas originalas 2018-10-01. Nuoroda tikrinta 2012-01-07.
↑ „Browntop Millet“ (PDF). United States Department of Agriculture. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-09. Nuoroda tikrinta 2018-04-01.
↑ Kingwell-Banham, Eleanor; Fuller, Dorian Q. (2014). „Brown Top Millet: Origins and Development“. Rinkinyje: Smith, Claire (red.). Encyclopedia of Global Archaeology. New York, NY: Springer New York. pp. 1021–1024. doi:10.1007/978-1-4419-0465-2_2318. ISBN 978-1-4419-0426-3. Nuoroda tikrinta 2025-01-15.
↑ Takei, Emiko (October 2013). Millet Culture and Indigenous Cuisine in Taiwan. The 2013 International Conference on Chinese Food Culture, Kunming, Yunnan, China.
↑ „Wheat production in 2020 from pick lists: Crops/World regions/Production quantity“. UN Food and Agriculture Organization, Statistics Division, FAOSTAT. 2022. Nuoroda tikrinta 2022-03-07.

Šis straipsnis apie botaniką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[FAO-1] „Annex II: Relative importance of millet species, 1992–94“. The World Sorghum and Millet Economies: Facts, Trends and Outlook. Food and Agriculture Organization of the United Nations. 1996. ISBN 978-92-5-103861-1.

[NPR-2] Cherfas, Jeremy (2015-12-23). „Millet: How A Trendy Ancient Grain Turned Nomads Into Farmers“. National Public Radio. The Salt. Nuoroda tikrinta 2018-05-04.

[GWPGII-3] Grass Phylogeny Working Group II (2012). „New grass phylogeny resolves deep evolutionary relationships and discovers C₄ origins“. New Phytologist. 193 (2): 304–312. Bibcode:2012NewPh.193..304.. doi:10.1111/j.1469-8137.2011.03972.x. hdl:2262/73271. ISSN 0028-646X. PMID 22115274.

[Escobar_Scornavacca_Cenci_Guilhaumon_2011-4] Escobar, Juan S; Scornavacca, Céline; Cenci, Alberto; Guilhaumon, Claire; Santoni, Sylvain; et al. (2011). „Multigenic phylogeny and analysis of tree incongruences in Triticeae (Poaceae)“. BMC Evolutionary Biology. 11 (1): 181. Bibcode:2011BMCEE..11..181E. doi:10.1186/1471-2148-11-181. PMC 3142523. PMID 21702931.

[Morrone_Aagesen_2012-5] Morrone, Osvaldo; Aagesen, Lone; Scataglini, Maria A.; Salariato, Diego L.; Denham, Silvia S.; et al. (2012). „Phylogeny of the Paniceae (Poaceae: Panicoideae): integrating plastid DNA sequences and morphology into a new classification“. Cladistics. 28 (4): 333–356. doi:10.1111/j.1096-0031.2011.00384.x. PMID 34836451.

[Soreng_Peterson_2022-6] Soreng, Robert J.; Peterson, Paul M.; Zuloaga, Fernando O.; Romaschenko, Konstantin; Clark, Lynn G.; et al. (2022). „A worldwide phylogenetic classification of the Poaceae (Gramineae) III: An update“. Journal of Systematics and Evolution. 60 (3): 476–521. Bibcode:2022JSyEv..60..476S. doi:10.1111/jse.12847.

[7] Taylor, John R.N.; Duodu, Kwaku G., red. (2019). Sorghum and Millets: Chemistry, Technology, and Nutritional Attributes (2nd leid.). Elsevier. p. 3. ISBN 978-0-12-811527-5.

[fao1-8] 1 2 „Sorghum and millet in human nutrition“. Food and Agriculture Organization of the United Nations. 1995. Suarchyvuotas originalas 2018-10-01. Nuoroda tikrinta 2012-01-07.

[9] „Browntop Millet“ (PDF). United States Department of Agriculture. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2022-10-09. Nuoroda tikrinta 2018-04-01.

[GA-browntop-10] Kingwell-Banham, Eleanor; Fuller, Dorian Q. (2014). „Brown Top Millet: Origins and Development“. Rinkinyje: Smith, Claire (red.). Encyclopedia of Global Archaeology. New York, NY: Springer New York. pp. 1021–1024. doi:10.1007/978-1-4419-0465-2_2318. ISBN 978-1-4419-0426-3. Nuoroda tikrinta 2025-01-15.

[Takei_2013-11] Takei, Emiko (October 2013). Millet Culture and Indigenous Cuisine in Taiwan. The 2013 International Conference on Chinese Food Culture, Kunming, Yunnan, China.

[fao-12] „Wheat production in 2020 from pick lists: Crops/World regions/Production quantity“. UN Food and Agriculture Organization, Statistics Division, FAOSTAT. 2022. Nuoroda tikrinta 2022-03-07.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]

[12]