Njamveziai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Njamveziai
Njamvezių kariai (1914 m.)
Njamvezių kariai (1914 m.)
Gyventojų skaičius 1,5 mln.
Populiacija šalyse Vidurio rytų Tanzanijos vėliava Tanzanija
Kalba (-os) njamvezių, suahilių, anglų
Religijos islamas, krikščionybė, tradicinis tikėjimas
Giminingos etninės grupės sukumai, njaturai, kimbai, konongai, sumbvai
Vikiteka: Njamveziai

Njamveziai arba vanjamveziai (Wanyamwezi) – Rytų Afrikos tauta, priklausanti bantams. Gyvena Tanzanijoje, tarp Viktorijos ir Rukvos ežerų, jų tėvynė vadinama Unjamveziu. Populiacija – 1,5 mln. žmonių (1989 m.), kartu su sukumais, njaturais ir kt. giminingomis tautomis – apie 5 mln. Kalba njamvezių kalba (Kinyamwezi), priklausančia bantų kalboms. Dauguma tikinčiųjų – musulmonai sunitai, dalis – krikščionys; išlikę prigimtinio tikėjimo bruožų.

Svarbiausias verslas – kaplinė žemdirbystė. Dalis uždarbiauja plantacijose, rūdynuose, miestuose.[1]

Seniau buvo pusiau klajokliška žemdirbių ir gyvulių augintojų tauta. Vėliau pradėjo verstis prekyba, XIX a. su arabų pirkliais prekiavo dramblio kaulu, vergais, variu, druska. Njamvezių prekybiniai keliai driekėsi nuo pat Kongo iki Zanzibaro. Kūrė nedidelius valstybinius darinius, kurie nuolat tarpusavyje kariavo.

Njamvezių tikėjime svarbus protėvių kultas, jiems aukojamos ožkos ir avys. Svarbią vietą visuomenėje užima aiškiaregiai, būrėjai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. NjamveziaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, XII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1984. T.XII: Vaislapėlis-Žvorūnė, 78 psl.