Antigva ir Barbuda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Antigua and Barbuda
Antigvos ir Barbudos vėliava Antigvos ir Barbudos herbas
(Detaliau) (Detaliau)
Antigva ir Barbuda žemėlapyje
Valstybinė kalba anglų
Sostinė Sent Džonsas
Didžiausias miestas Sent Džonsas
Valstybės vadovai Elžbieta II
Karalienė
seras James Carlisle
Gubernatorius
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
443 km² (180)
nežymi dalis
Gyventojų
 – 2006 liepa (progn.)
 – Tankis
 
69 108 (182)
156,00 žm./km² (44)
BVP
 – Iš viso
 – BVP gyventojui
2002 (progn.)
0,75 mlrd. $ (176)
10 900 $ (62)
Valiuta Rytų Karibų doleris (EC$)
Laiko juosta
 – Vasaros laikas
UTC -4
netaikomas
Nepriklausomybė
Paskelbta
nuo Jungtinės Karalystės
1981 m. lapkričio 1 d.
Valstybinis himnas Antigvos ir Barbudos himnas
Interneto kodas .ag
Šalies tel. kodas 1-268

Antigva ir Barbuda – salų valstybė rytinėje Karibų jūros dalyje, Mažųjų Antilų salyne, šalia Atlanto vandenyno.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos istorija

Dar žiūrėkite: Karibų jūros regiono istorija

Antigvos ir Barbudos salos apgyvendintos indėnų genčių apie 2400 m. pr. m. e. Vėliau salose apsigyveno karibų ir aravakų gentys, besivertusios žemdirbyste. 1493 m. antrosios savo kelionės metu salas pasiekė Kristupas Kolumbas ir pavadino Santa Maria de la Antigua, Sevilijos miesto bažnyčios garbei. Netrukus salos kolonizuotos, vietiniai gyventojai išnaikinti. 1632 m. salose ispanų užkariautojus pakeitė anglai. Kolonizatoriai Antigvoje ir Barbudoje augino cukranendres, tabaką, o darbams buvo masiškai atgabenami vergai iš Vakarų Afrikos. Vergija panaikinta 1834 m. 1958-1962 m. Antigva ir Barbuda priklausė Vest Indijos federacijai. 1981 m. lapkričio 1 d. šalis tapo nepriklausoma.

Politinė sistema[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos politinė sistema

Antigva ir Barbuda – konstitucinė demokratinė monarchija, Tautų Sandraugos narė. Faktinis šalies vadovas – JK karalienė, šalyje atstovaujama generalgubernatoriaus. Vyriausybės vadovas – ministras pirmininkas. Įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 2 rūmų parlamentas: senatas (17 narių, paskirtų generalgubernatoriaus) ir Atstovų rūmai (17 narių, renkamų 5 metų kadencijai).

Administracinis suskirstymas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos parapijos

Didžiausia valsybės sala – Antigva administraciškai suskirstyta į 6 parapijas:

Barbuda ir negyvenama Redondos sala turi dependencijos statusą (tačiau įtrauktos į valstybės sudėtį).

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Antigvos ir Barbudos žemėlapis

Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos geografija

Valstybė sudaryta iš Antigvos, Barbudos ir Redondos salų, ieinančių į Mažųjų Antilų salyną. Antigvos sala žema su banguotomis kalvomis, sudarytomis iš vulkaninių uolienų, koralų, kalkakmenių. Aukščiausia vieta – Bogio k. (402 m). Barbuda – lygi koralinė sala su mangrovių miškais ir pelkėmis. Krantai daugiausia lėkšti, su smėlingais paplūdimiais (šalyje jų yra 365). Daug užutėkių ir lagūnų (didžiausia Kodringtono lagūna Barbudos saloje). Bendras kranto linijos ilgis 153 km. Klimatas tropinis; pasatinis. Vid. temperatūra svyruoja nuo 21 °C iki 32 °C per metus. Kritulių 1000–2000 mm per metus. Daugiausiai kritulių iškrinta vasarą. Rudenį dažni tropiniai uraganai. Miškingumas 11 %. Vyrauja tropiniai miškai, mangrovės, pelkės. Didžioji dalis salų ploto naudojama žemės ūkiui. Yra endeminių paukščių ir roplių rūšių. Dėl paviršinio vandens stygiaus kyla gėlo vandens problema. Priešingai nei kitose Pavėjinėse salose Antigvoje nėra nei upių, nei upelių, beveik jokie medžiai neauga savaime.

Ekonomika[taisyti | redaguoti kodą]

Paplūdimiai Antigvoje

Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos ekonomika

Daugiau nei pusę šalies BVP sudaro pajamos iš turizmo. Taip pat svarbus žemės ūkio sektorius: auginamos cukranendrės, medvilnė, tabakas, citrusiniai vaisiai, bananai. Pramonė daugiausia maisto, apdirbamos vietinės žaliavos: cukraus, gėrimų, konservuotų vaisių gamyba. Žvejyba. Amatinė gamyba. Svarbiausi prekybiniai partneriai yra JAV, Kanada, JK.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos demografija

Dėl intensyvaus vergų gabenimo kolonizacinių laikotarpiu, dabar net 93 % šalies gyventojų sudaro juodaodžiai. Dar 3,4 % sudaro mulatai. Taip pat yra nežymi dalis baltųjų (anglų, airių, portugalų), išeivių iš arabų šalių. Nemaža gyventojų dalis emigravo į JAV, JK, Dominiką, Jamaiką ir ten sudaro bendruomenes. Didžioji tikinčiųjų dalis – krikščionys. 44 % gyventojų priklauso anglikonų bažnyčiai. Kiti – katalikai ir kitų krikščioniškų konfesijų nariai (Jehovos liudytojai, metodistai, Septintosios Dienos adventistai). Taip pat yra išpažįstančių islamą, rastafarizmą, judaizmą, bahajų tikėjimą.

Kultūra[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis: Antigvos ir Barbudos kultūra

Šalies gyventojų kultūrai didelę įtaką darė britų kultūra, o šiuo metu – JAV kultūra. Antigvoje ir Barbudoje triukšmingai švenčiamos religinės ir kalendorinės šventės, rengiami karnavalai, gatvių vaidinimai, konkursai. Populiariausia sporto šaka – kriketas. Taip pat mėgstamas futbolas, šalyje yra talentingų lengvaatlečių.

Kita informacija[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]





Commons-logo.svg Vikiteka: Antigva ir Barbuda – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka

Vikižodynas
WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas Antigva ir Barbuda